53% NUOLAIDA ŽURNALO MANO NAMAI PRENUMERATAI
Kodėl vaikas nenori tuštintis į tualetą

Kodėl vaikas nenori tuštintis į tualetą, nors šlapinasi be problemų

Skaitytoja klausia patarimo apie tai, kaip pripratinti vaiką tuštintis į tualetą. Sauskelnių jis atsisakė prieš pusmetį, tačiau “tualeto reikalai” vis dar šlubuoja.

Aurelija klausia:

Auginam 6 metų dukterį ir 3 metų sūnų. Rudenį sūnus pradės lankyti darželį. Neramina tualeto reikalai. Sauskelnių visiškai atsisakė prieš gerą pusmetį.

Su mažu reikalu – jokių bėdų, kai reikia – pasiprašo. O štai su dideliu nesiseka. Jei pavyksta vienu metu viską atlikti, viskas puiku, bet dažniausiai (praktiškai kasdien) viskas lieka kelnėse. Nors prieš tai bent kelissyk prašosi kaku.

Kasdien šnekamės su sūnumi, kur reikia daryti kaku, jis atsako, kad į tualetą. Kasryt sako, kad nebedarys į kelnes. Bet negali išsėdėt nei ant tualeto, nei ant puoduko. Dar paskutinis lašas nespėjo nubėgt, jau keliasi ir bėga.

Nebežinom, kaip elgtis, ar bausmeles kokias skirti, ar ką. Jei padaro į tualetą, visada pagiriu, einam rašyt sms tėveliui ir močiutei. Su dukra tokių bėdų nebuvo. Kai jau apsisprendėm atpratinti nuo sauskelnių, viskas vyko sklandžiai ir lengvai.

Atsako Gediminas Tumėnas,  Individualiosios psichologijos konsultantų programos dalyvis (www.ipi.lt).

Laba diena, Aurelija. Matau jūsų nerimą dėl šios situacijos ir bandymus taikyti įvairias jos sprendimo strategijas. Tai atspindi, jog esate rūpestinga ir padrąsinanti mama. Tai yra pamatas, nuo kurio atsispyrus galima pradėti judėti link sprendimo įvairių iškylančių problemiškų situacijų namuose.

Kalbant apie tuštinimąsi, visų pirma svarbu suprasti, ar tai tikrai nėra fiziologinė (pvz., žarnyno) problema, todėl rekomenduočiau visų pirma apsilankyti pas savo šeimos gydytoją. Taip pat svarbi yra rutina, susijusi su šiuo ritualu: mitybos pobūdis, tuštinimosi laikas, reguliarumas, kuris gali būti svarbus vaikui.

Kalbėti apie psichologinius jūsų situacijos aspektus yra kiek sudėtingiau, nes kiekviena šeima ir kiekvienas vaikas pasižymi individualumu ar bent jau tam tikru jo laipsniu, todėl norisi pabandyti sureaguoti į tai, kas gali būti bendra. Visų pirma, 3 metų amžius yra toks laikas, kai vaikas pradeda įtvirtinti save, mokytis savarankiškumo, pasakyti „ne”. Kodėl tai svarbu? Dera atkreipti dėmesį į tai, kiek galimybių pasirinkti, pačiam padaryti sprendimus turi jūsų sūnus kitose kasdienėse situacijose. Kartais nutinka taip, jog vaikas pasirinkdamas tokį „netinkamą” elgesį išsaugo dalį savo asmeninės laisvės.

Gali būti, jog su dukra tokių problemų neturėjote, nes galėjote jai skirti pakankamai dėmesio, laiko ir apskritai daugiau resursų įsiklausyti į tai, kas vyksta su ja.

Gali būti, kad šitaip vaikas siekia jūsų dėmesio ir rūpesčio („pridariau į kelnes ir dabar mama manimi rūpinsis”), kitaip tariant, santykio su jumis. Tokiu atveju svarbu pastebėti, kur vaikas elgiasi tinkamai, gerai ir už tai padrąsinti bei atrasti laiko dviese su sūnumi tam, kad jis jaustų, jog mama tikrai yra šalia.

Jeigu vaikas į jūsų reakcijas ir bandymą sukurti tualeto rutiną nereaguoja (o galbūt problema net padažnėja), tuomet, tikėtina, esate įsitraukę į jėgos kovą, kurioje vaikas jaučiasi negalintis, negebantis ir taip imasi valdžios prieš jus („šitai aš tikrai galiu!”). Tokiu atveju svarbu skatinti vaiko kompetencijos jausmą: pastebėti kur ir ką jis išmoksta, moka, padaro savarankiškai ir už tai padrąsinti.

Tai yra tik keli galimi variantai, tačiau tikresnį situacijos vaizdą gali duoti jūsų jausmas. Pabandykite įsiklausyti į save – kaip iš tikrųjų jaučiatės dėl to (neramu, pikta, liūdna)?

Ką spontaniškai norisi daryti vaikui, kai jis pridaro į kelnes (gailėti, užjausti, bausti)? Kai jūs žiūrite į savo vaiką, kaip jaučiate, ko jis gali stokoti, ką jam norėtųsi duoti labiau (rūpestingumą, švelnumą, laiką dviese, griežtesnes taisykles)?

Kita vertus, jeigu vis dėlto jaučiatės pasimetusi ir situacija tęsiasi, visuomet rekomenduotina išbandyti psichologinę pagalbą. Pirmą žingsnį jau padarėte, parašėte čia. Tai rodo, kad jums rūpi, kad jūs galite paprašyti pagalbos ir kad „tobulos mamos” įvaizdis nėra toks svarbus, kokia svarbi jums yra jūsų vaiko gerovė. Būtent šiuo jausmu linkiu toliau vadovautis ir tikiu, jog priimsite teisingus sprendimus.

Mano išsaugoti straipsniai