Mokslo metų pradžia – puikus laikas naujai draugystei. Tik kaip elgtis, jei draugas emocijas reiškia ne žodžiais, o lojimu ar uodegos vizginimu? Vaikų psichologės, kartu su terapiniais šunimis – auksaspalve retrivere Bruna ir Labradoro retrivere Moka – prekybos centro „BIG Vilnius” inicijuotoje edukacijoje vaikus supažindino su visais keturkojų pojūčiais.
Žinios apie tai, ką mato, girdi ir jaučia šunys, padeda suprasti jų elgesį, poreikius ir emocijas, sustiprinti ryšį su keturkojais, kurti pagarba grįsta santykį ir empatiją, taip pat – geriau pažinti save ir kitą, nes žmonės – kaip ir augintiniai – taip pat emocijas perduoda ne tik žodžiais, bet ir kūno kalba.
Pažinti – per emocijas
„Atpažinti ir suprasti, ką jaučiame mes, ir esantys šalia – sėkmingo bendravimo pagrindas. Pasakodamos, kaip šuo mato, girdi, užuodžia ar reaguoja į prisilietimus, padedame vaikui suprasti, kad gyvūnas turi tuos pačius pojūčius kaip ir žmogus”, – paaiškino edukaciją „Skaitymo pamokos su Bruna ir Moka” „BIG Vilnius” vedusi vaikų psichologė Ingrida Stasytienė.
Tiesa, keturkojų uoslė yra gerokai labiau išlavėjusi nei žmogaus. Šuns nosyje yra iki 300 mln. uoslės receptorių, žmogaus – vos 6 mln. Šuns smegenų dalis, atsakinga už kvapų analizę, yra maždaug 40 kartų didesnė nei žmonių, o uosdamas šuo gali pajusti žmogaus liūdesį, nerimą, ir baimę.
Vienam keturkojui gali labai patikti, kai jį liečia, glosto ar kaso, o kitas savo kūno kalba siunčia žinią, kad geriau to nedaryti.
„Supratimas, kaip elgtis situacijose, kuriose vaikas atsiduria pirmą kartą arba neturi daug patirties, pavyzdžiui, susidūrus su nepažįstamu šunimi, suteikia saugumo, padeda laiku pastebėti, kad gyvūnui kažkas negerai. Geriau pažinęs keturkojį draugą ir supratęs jo elgesį, vaikas gali lengviau juo pasitikėti ir jam atsiverti, pavyzdžiui, jam skaityti knygą. Skaitydami terapiniam šuniui, vaikai atsipalaiduoja, jaučiasi emociškai saugūs, ima labiau savimi pasitikėti. Šuo niekada nekritikuoja ir netaiso, tad skaitydamas vaikas patiria gerą emociją, nes nėra svarbu, ar jis skaito taisyklingai”, – dalijosi I. Stasytienė.
Rudenį daugiau laiko knygoms
Prekybos centras „BIG Vilnius” kiekvieną rudenį lankytojus kviečia keliauti į knygas. Čia įrengtos net kelios jaukios vietos kokybiškam laikui su šeima ar draugais: patogi poilsio zona, kur galima prisėsti paskaityti. Taip pat padirbėti ar tiesiog pabendrauti. Knygų skaitykla, kurioje – galima pasirinkti skirtingų žanrų knygas bei knygų nameliai, kuriuose lankytojai gali keistis ir dalytis knygomis.
„Džiaugiamės galėdami tęsti tradiciją ir rudenį pradėti ne tik kviesdami skaityti knygas, bet ir daugiau sužinoti apie keturkojų draugų pojūčius bei skaityti kartu su jais. Mūsų tikslas, kad prekybos centras būtų ne tik patogi vieta apsipirkti, bet ir kokybiškai leisti laiką, žinoma, ir su keturkojais šeimos nariais, kurie čia visuomet laukiami. Terapinį egzaminą išlaikę šunys pas mus lankosi jau antrą kartą, tikiuosi, kad skaitymo pamoka taps tradicija, kurią, akivaizdu, palaiko ir mūsų bendruomenė – nemaža dalis šių metų edukacijos dalyvių su terapiniais šunimis susipažino jau pernai”, – sako Daiva Jonuškienė, prekybos centro „BIG Vilnius” rinkodaros vadovė.
Griauna stereotipus
Kaip pastebi vaikų psichologė Joana Grygutis, edukacijų metu ne tik vaikai, bet ir jų tėvai dažnai sužino netikėtų faktų apie bendravimą su šunimis.
Pavyzdžiui, daugelis nustemba sužinoję, kad šunims nepatinka, kai glosto jų galvą. Atrodo, įprastas veiksmas, tačiau iš tiesų jau pirmomis susitikimo akimirkomis jis gali priversti keturkojį jaustis nesmagiai. Kodėl šuo loja? Daugelis lojimą laiko agresijos ženklu. Nors iš tiesų šuo loja dėl labai įvairių priežasčių: iš džiaugsmo, kviesdamas žaisti, jausdamas baimę ar nuobodulį.
Pasak psichologės, šunis kasdien sutinkame dešimtis kartų. Dažnas vaikas įkalbinėja tėvus nupirkti jam augintinį, todėl apie šunų pojūčius kalbėti dar svarbiau. „Tai tarsi pažintis su šuns pasauliu ne per taisykles ar draudimus, o per supratimą. Pažindamas šunį, vaikas gali pradėti kurti abipusiai saugų ryšį, kuris grindžiamas supratimu”, – komentavo J. Grygutis.
Terapinis šuo – kantrus mokytojas
Terapiniai šunys išsiskiria kantrybe – jie ne tik mieli draugai, bet ir nepamainomi, profesionalūs pagalbininkai vaikų ugdymo procese. Šie šunys padeda vaikams lavinti įvairius gebėjimus, stiprinti emocinę sveikatą bei socialinius įgūdžius.
Būdami šalia terapinio šuns, vaikai atsipalaiduoja, ima pasitikėti aplinka ir lengviau atsiveria.
Mokslininkai įrodė, jog šuns glostymas turi poveikį. Glostant keturkojį, kinta cheminiai procesai organizme, pradeda išsiskirti neuromediatoriai, tokie kaip dopaminas, serotoninas, oksitocinas. Jų išsiskyrimas mažina stresą, nerimą, didina motyvaciją, atpalaiduoja, gerina nuotaiką ir ramina nervų sistemą.
