Vis daugiau tėvų globos netekusių vaikų nuolat ar laikinai gyvena šeimos aplinkoje, kuri, pasak ekspertų, jiems yra tinkamiausia, rodo pastarųjų dviejų metų vaikų globos duomenys. „Mes tampame atviresni, jautresni vienas kitam, pamažu keičiasi mūsų nuostatos ir elgsena. Pastebime augančią visuomenės empatiją, visgi globėjų (rūpintojų) ir ypač budinčių globotojų mums nuolat trūksta“, – sako Rugilė Ladauskienė, vaikų globos centrus Lietuvoje vienijančio tinklo „Vaikai yra vaikai“ vadovė.
Strateginis tikslas
Pasak Socialinės apsaugos ir darbo viceministrės Deimantės Bukeikaitės, šalies strateginis tikslas, kad tėvų globos netekę vaikai augtų šeimos aplinkoje.
„Pastaraisiais metais globos srityje jau padarėme pažangą: atradome naujas globos formas, pritraukiame daugiau norinčių globoti šeimų, atsisveikinome su paskutiniaisiais instituciniais vaikų globos namais. Visa tai šiandien leidžia mums empatiškai pažvelgti į tėvų globos netekusio vaiko situaciją ir palengvinti jo kelią iki rūpestingų, atsakingai globos misijai pasirengusių žmonių širdžių. Tėvų globos netekusiems vaikams tai suteikia dar vieną progą patirti artimojo rūpestį ir saugumą. Tačiau, nepaisant pažangos, vis dar turime vaikų, augančių šeiminiuose namuose. Todėl kviečiu atverti širdis ir tapti globėjais šiems vaikams, kad ir jie pajustų, ką reiškia turėti šeimą ir tikruosius namus“, – pastebi viceministrė.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir tarnybos direktorė Ilma Skuodienė taip pat pabrėžia, kad tėvų globos netekęs vaikas yra labai pažeidžiamas, tad labai svarbu jam kuo greičiau suteikti galimybę augti palaikančioje, ramioje ir mylinčioje aplinkoje. „Bet kuris vaikas, o ypač netekęs tėvų globos, nori būti pastebėtas, matomas, jaustis suprastas, priimtas ir saugus. Šiuo metu beveik tūkstantis vaikų, vis dar laukiančių globėjų, tikisi, kad savo gyvenime jiems pavyks sutikti žvilgsnį, kuris pažadėtų, jog nuo šiol viskas bus gerai“, – dalijasi mintimis vaiko teisių gynėjų vadovė.
Šeimos aplinkoje – daugiau nei 80 proc. globojamų vaikų
Per dvejus metus tėvų globos netekusių vaikų, gyvenančių šeimai artimoje aplinkoje – pas globėjus (rūpintojus), budinčius ar nuolatinius globotojus ar šeimynose, padaugėjo nuo 79 proc. (4682 iš 5900 tėvų globos netekusių vaikų, 2023 m. liepa) iki 81 proc. (4416 iš 5433 tėvų globos netekusių vaikų, 2025 m. liepa). Šis rodiklis yra vienas iš trijų esminių, kuriuos nustatė šalies vaikų globos politikos institucijos ir kurių siekia kiekviena savivaldybė.
„Prieš pradėdami įgyvendinti naują projekto, skatinančio ir efektyviai palaikančio globą šeimos aplinkoje, etapą, apsibrėžėme, kad kiekviena savivaldybė kasmet sieks 80 proc. rodiklio, t. y. kad tiek tėvų globos netekusių vaikų gyventų šeimos aplinkoje. Džiugu, kad dauguma savivaldybių nustatytą rodiklį viršija, o visos šalies mastu mes galime lygintis su tokia gilias vaikų globos tradicijas turinčia šalimi kaip Norvegija – ten gyvenančių šeimose vaikų skaičius siekia 88 proc.“, – pastebi R. Ladauskienė.
Vis daugiau apgyvendinama pas budinčius globotojus
Pastebima, kad auga ir saugaus laikino apgyvendinimo pas budinčius globotojus, kurie nesusiję su vaiku giminystės ar kitais emociniais ryšiais, atvejų skaičius. Kai gaunamas pranešimas apie vaiko nepriežiūrą, specialistai įvertina, ar vaikui gresia pavojus ir tokiu atveju ieškoma giminaičių ar artimųjų, o jeigu jų nėra – vaikas laikinai apgyvendinamas pas paruoštus budinčius globotojus.
Per dvejus metus laikinai pas budinčius globotojus apgyvendintų vaikų skaičius išaugo nuo 58 proc. (2023 m. liepa) iki 71 proc. (2025 m. liepa). Tai antras svarbus rodiklis siekiant, kad kuo daugiau tėvų globos netekusių vaikų gyventų šeimos aplinkoje.
„Vis mažiau į krizines situacijas patekusių vaikų laikinai apgyvendinami globos institucijose. Tiesa, planai buvo ambicingi ir mes buvome numatę, kad pas budinčius globotojus apgyvendintų vaikų skaičius augs sparčiau, t. y. 2025 m. pasieks 90 proc. Deja, šio rodiklio dar nepasiekėme, tačiau jis auga. Institucinė aplinka, šeiminiai namai niekada neprilygs apgyvendinimui šeimoje, kur vaikas bus saugus, priglaustas, išklausytas, jeigu reikės, jam bus paruoštas maistas bet kuriuo paros metu“, – teigia „Vaikai yra vaikai“ vadovė.
Norisi surasti daugiau žmonių su didelėmis širdimis
Pasak R. Ladauskienės, budinčio globotojo veikla yra labai atsakinga – reikia ne tik nuoširdžiai mylėti vaikus ir mokėti su jais bendrauti, bet ir skirti jiems savo laiką.
„Pasitaiko situacijų, kai budintys globotojai ruošiasi į draugų vestuves, o išvakarėse atvyksta du tėvų priežiūros netekę vaikai. Turi pasiryžti įvairioms situacijoms, nebijoti neprognozuojamų pokyčių. Matome, kad naujų budinčių globotojų paruošiama vis daugiau: praėjusį pusmetį 56, šį – jau 79. Tai džiugina, bet norisi surasti dar daugiau žmonių su didelėmis, vaikus pasiruošusiomis priimti širdimis“, – sako vaikų globos ekspertė.
Nuo 2023 m. daugiau nei 80 proc. į krizę patekusių vaikų pas budinčius globotojus sėkmingai apgyvendino visos šalies globos centrai. Kitoms savivaldybėms tokio rodiklio pasiekti kol kas nepavyksta. Ekspertai pabrėžia, kad ten, kur rezultatai geri, jau sukurtas ganėtinai patikimas ir efektyvus vaikų laikino apgyvendinimo mechanizmas. Tačiau sistemą vis dar būtina tobulinti ir sėkmingas patirtis taikyti kitose savivaldybėse.
Savivaldybėse daugėja iniciatyvų, globos centrai pasitelkia kūrybiškumą
Pasak R. Ladauskienės, per pastaruosius dvejus metus ypač pagerėjo savivaldybių ir globos centrų bendradarbiavimas bei globėjų, rūpintojų, budinčių globotojų, įtėvių paieškos ir pritraukimo planų įgyvendinimas – tai yra trečiasis rodiklis, kuris itin svarbus atveriant platesnes galimybes vaikui laikinai ar nuolat apsigyventi šeimos aplinkoje.
2022 m. Valstybės kontrolė audito metu nustatė, kad tik 52 proc. savivaldybių turi paruošę planus, kaip pritraukti globėjus ir budinčius globotojus, nors jų trūkumas buvo juntamas beveik visur. 2024 m. planus paruošė visos savivaldybės, o iš 1161 suplanuotos veiklos įgyvendinta net 1035 (beveik 90 proc.).
Viena iš sėkmingai globėjus pritraukiančių savivaldybių – Šiaulių rajono, kuriame veikia Kuršėnų šeimos namų globos centras. Specialistai čia pasitelkia įvairias kūrybiškas priemones. Viena jų – vaiko dienoraštis, kurį rašo kūrybingi globos centro specialistai, atskleidžiantys globėjų patirtis, vaikų emocijas, jausenas. Dienoraščių pagrindu buvo išleistos knygos, kur aprašomos tiek gyvenimiškos istorijos, tiek pateikiami patarimai, kaip kalbėtis, užmegzti ryšį su vaiku, suteikti jam visapusišką pagalbą, režisierė Laimutė Pocevičienė kartu su Telšių Žemaitės dramos teatro vaikų ir jaunimo studija „Savi“ sukūrė spektaklį „Gyvenimas, kuriame aš – ne namie“, ant ilgiausio Lietuvoje tilto per Ventos upę eksponuojamos šviečiančių kubų parodos su įgarsintomis (QR kodai) ir iliustruotomis istorijomis.
Neskatina iš karto tapti globėju
„Su žmonėmis kalbamės viešuosiuose renginiuose, kviečiame į biblioteką pasižiūrėti filmų apie globą, rengiame knygų pristatymus ir jas dovanojame, diskutuojame, kviečiame užsukti į mūsų feisbuko puslapį. Neskatiname iš karto tapti globėju, bet kviečiame pamažu pasidomėti, susipažinti su globa, laukiančiais iššūkiais, pamąstyti apie vertybes, naudą sau ir visuomenei. Be to, svarbu mažinti įvairias nuostatas, paneigti vis dar egzistuojančius mitus. Prisiminkime, kad tėvų globos netekę vaikai yra tokie patys vaikai, tik jiems reikia kiek daugiau dėmesio, santykio, pasitikėjimo, o tada pamažu jie pradeda gyti“, – sako Jolanta Mankuvienė, Kuršėnų šeimos namų globos centro vadovė.
Kai prieš penkerius metus ji pradėjo dirbti Globos centre, Kuršėnų globos namuose gyveno apie 50 vaikų. Dabar šeiminiuose namuose, dviejuose butuose, gyvena aštuoni vaikai, o šeimose – daugiau nei 100. „Jau kelerius metus iš eilės visiems vaikams užtikriname saugią aplinką pas budinčius globotojus. Mūsų parengti budintys globotojai sudaro sutartis su kaimyninėmis Akmenės, Panevėžio, Tauragės savivaldybėmis, Šiaulių miestu“, – pasakoja J. Mankuvienė.
Apie globą – mokyklose, kolegijose, universitetuose
Klaipėda jau kelerius metus įgyvendina ilgalaikį planą, kuriuo siekia pritraukti daugiau budinčių globotojų – šiuo metu miestas užima trečią vietą Lietuvoje pagal iš nesaugios aplinkos paimamų vaikų skaičių.
„Mūsų rezultatai gerėja, nors nesiekia šalyje nustatytų rodiklių. Žinome, kad tai ilgalaikiai planai, kurie per porą metų negali žymiai pakeisti situacijos. Džiaugiamės, kad glaudžiai bendradarbiaujame su savivaldybe, kurį skyrė budintiems globotojams didesnį finansavimą. Kultūros skyrius įtraukia mus į įvairius renginius, koncertus, šventes, kur galime skleisti žinią apie globą. Jaučiame tvirtą savivaldybės paramą ir tikime, kad teigiamus pokyčius pajusime artimiausiu metu“, – sako Klaipėdos miesto globos centro vadovė Laura Lukauskienė.
Jos teigimu, daug dėmesio skiriama ir jaunajai kartai. T. y. lankomasi mokyklose, kur pasakojama apie globą ir kodėl ne visi vaikai gali gyventi šeimose. „Einame ir į kolegijas, universitetus, kur ruošiami pedagogai. Kalbame, ką reiškia ugdyti globojamą vaiką, kodėl tėvų globos netekusiems vaikams svarbu gyventi šeimos aplinkoje, ką reiškia trauminė patirtis. Jeigu globėjų nuostatos pasikeitusios, etiketės globojamiems vaikams lipdomos mokyklose, tad daug dirbame, kad situacija keistųsi“, – pažymi Klaipėdos GC vadovė.
Liepos mėnesio duomenis, šeimos aplinkoje auga 4416, o globos institucijoje – 1017 vaikų, neįskaitant ukrainiečių. Lietuvoje šiuo metu yra 264 budinčių ir 45 nuolatinių globotojų, 58 šeimynos ir daugiau nei 3000 globėjų šeimų, kuriose auga tėvų globos netekę vaikai.
