Vaiko estetinis jausmas formuojasi nuo pirmų gyvenimo dienų. Svarbu viskas: aplinkos spalvos, bendravimas, galimybės kurti ir net… kaip patiekiate maistą! Konsultuoja vaikų psichologė Inna Kusakovskaja iš Vilniaus Antakalnio poliklinikos Psichikos sveikatos centro.
Kokio amžiaus vaikas pradeda suprasti, kas yra gražu?
Grožio pajautimas formuojasi nuo pirmų dienų: domintis pasauliu, smalsiai jį tyrinėjant, džiaugiantis pamėgtais ar naujai atrastais dalykais. Vaikams gali būti gražu net tai, į ką suaugusysis nekreipia jokio dėmesio, pavyzdžiui, sena apsiausto saga, ąsočio šukė, skrendantis pūkas. Vaikų sugebėjimas grožėtis daiktais, gamtos reiškiniais, meno kūriniais nėra susijęs su tam tikrais kanonais ir stereotipais. Mažyliui augant estetinis jausmas keičiasi. Tarkim, 3-4 m. vaikui gražu ryškus, blizgantis žaisliukas, puošnus drabužėlis. Sulaukęs 5-6 m. jis ima pastebėti spalvų ir linijų darną, šokio plastikos, melodijos grožį. Septynmečiui daug malonių išgyvenimų sukelia gamtos reiškiniai.
Ar vaiko apetitui gali turėti įtakos estetiškai patiektas maistas?
Įdomiai, gražiai patiektas maistas sukelia daug malonių jausmų, žadina apetitą. Tik nepamirškite, kad vaiko grožio supratimas gali skirtis nuo suaugusiųjų. Pvz., 3-4 metų vaikui kur kas didesnį įspūdį padarys košė su uogų „akytėmis”, uogienės „nosyte” ir „burnyte”, nei balta staltiese serviruotas stalas. „Gyva” košė neabejotinai bus skanesnė. Mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad vos kelių valandų kūdikis jau reaguoja į nupieštą žmogaus veidą. Košę galima papuošti įvairiomis figūromis, piešiniais, tačiau veidukas sukels daugiausia jausmų. Be abejo, tai pagerina apetitą. Vaikams patinka žaisti su maistu, todėl keturmetis jau gali ir pats dekoruoti savo patiekalą. Mažylis tampa kūrybiškesnis, ima suprasti, kad ir į kasdienius dalykus galima pažvelgti su fantazija.
Ar svarbu vaikutį rengti skoningai, tvarkingai?
Be abejo. Vaikai mokosi stebėdami ir mėgdžiodami tėvų elgesį, taip perpranta taisykles. Pavyzdžiui, kad namie vilkima vienokiais drabužiais, o einant į svečius – kitokiais. Matydamas, kaip puošiasi tėvelis ir mamytė, vaikas ir pats nori puoštis. Mažyliui malonu, kai aplinkiniai žavisi jo drabužėliu. Nieko baisaus, jei norėdama pasipuošti mergaitė „persistengė” ir pasikabino per daug karolių, o berniukas net ir į parduotuvę nori eiti su kaklaraiščiu. Vaikai mokosi eksperimentuodami. Kai vaikui leidžiama pasirinkti, ką vilktis, lavinamas jo skonis.
Kaip reaguoti, jei trimetė atsisako mautis kelnes, o griebia prašmatnų pūstą sijonėlį? Arba karštą vasaros dieną mažylis aunasi botus?
Čia kyla konfliktas tarp vaiko noro ir visuomenėje priimtų standartų. Bet kuriuo atveju skonis, pasirinkimo laisvė turi turėti ribas. Jos būtinos ir vaikams, nes jų neturėdami jausis sutrikę. Tačiau pirmiausia pamėginkite suprasti ir vaiko motyvus, tik paskui galvokite, ką daryti. Gal berniukas apsiavė botus, nes nesulaukia lietaus ir balų, tad yra pasiryžęs juos išbandyti saulei šviečiant? Svarbiausia, kad tėveliai apsispręstų, kada leisti vaikui rinktis, ir išliktų nuoseklūs. Ieškokite kompromisų, nes jie dažniausiai leidžia abiem pusėms likti patenkintoms. Pvz., botus galima sudėti į maišelį ir paimti su savimi, o prabangų sijoną „pasaugoti” šeštadieniui, kai susiruošite į svečius.
