Vis daugiau mamų negali sau leisti prabangos auginti vaikutį namuose ilgiau negu metus. Kai šeima neturi paslaugiųjų močiučių ar neišgali samdyti auklės, jie mažylį atiduoda į lopšelį. Tačiau kai kurios pasiturinčios šeimos sąmoningai leidžia vaikus, kad šie “socializuotųsi”.
Priima ne visur
Tądien, kai pasibeldėme į Vilniaus vaikų lopšelio – darželio „Žiedas” mažiausiųjų grupę, buvo pietų metas. Metų ir septynių mėnesių Germantas čia tikras senbuvis – lopšelį lanko jau pusę metų. Nė nežvilgtelėjęs į mus vyrutis susikaupęs stengėsi sriubos lėkštėje pagauti mėsos gabalėlį. Ir ne tik pagavo, bet ir įsidėjo jį į mažą burnelę. Pats! Tokie savarankiški pipirai šiandien nestebina auklėtojų, nors dauguma metinukų čia atėjo nemokėdami valgyti, kalbėti, prašytis ant puodo ar net… vaikščioti.
Direktorė Česlava Orlovska sako, kad pagal įstatymą į lopšelius priimami vaikai nuo 1 iki 3 metų. Pagrindinė priežastis, genanti mamas iš namų – jos grįžta į darbą, o auklei – nėra pinigų. Tačiau yra ir tokių šeimų, kurios gyvena sočiai ir laimingai, bet mažus vaikus į lopšelius atiduoda todėl, kad vaikai juose bendrautų su bendraamžiais.
Mažiau ašarų
Mūsų kalbintos pedagogės vienbalsiai teigė, kad metų vaikas lopšelyje adaptuojasi lengviau negu trijų ar keturių. ,,Tai, kad vaikas verkia atsiskirdamas nuo mamos, yra normalu. Juk keičiasi erdvė – iš dvidešimties kvadratų kambario vaikas patenka į trigubai didesnę erdvę, čia nauji žmonės, daiktai. Būtų keista, jei vaikas niekaip nereaguotų į pasikeitimus” – sako pedagogė. Mažiausieji šį atsiskyrimą išgyvena lengviau – gal jie nelabai supranta, kas čia vyksta, gal lengviau priima svetimus žmones. Pusantrų metukų Darių tėtis pratino bene du mėnesius – ateidavo į grupę, pabūdavo su juo – ir tai buvo bene ilgiausias laikotarpis, kol priprato vaikas. Kitiems vaikams buvo paprasčiau. „Kita vertus, į darželį atėjus penkiamečiui, čia jau būna susiformavęs grupės kolektyvas, bendraamžiai sunkiai priima naujoką į savo tarpą” – pastebi pašnekovė.
Sauskelnės, čiulptukas, buteliukas
Tai, kad atėjusieji nemoka prašytis ant puoduko – ne bėda. Sako, kad vaikų būryje mokytis lengviau, negu namuose: „Pavalgo vaikučiai, ir juos sodina ant puodukų. Pažaidžia valandėlę – ir vėl sodina. Ne visoms mamoms namuose užtenka tiek kantrybės. Jos skundžiasi, kad namie vaikai bėga nuo puoduko, tuo tarpu darželyje viskas paprasčiau”. Teoriškai metų vaikai turėtų miegoti du kartus, tačiau mūsų aplankytuose lopšeliuose tėvai pageidavo, kad jų atžalos miegotų kartą. Išimtis – beveik trimetė Gabrielė. Ją tėvai kas rytą atveda dar prieš septynias ryto, todėl apie vienuoliktą, nesulaukusi visų, mergaitė „lūžta” miegučio.
Pasitaikė, kad metų lopšelinukas nemokėjo pats kramtyti – auklėtojos kurį laiką jam trynė maistą it kūdikiui. Beje, lopšelio ir darželio maisto porcijų dydis skiriasi, todėl už lopšelį tėvai atitinkamai moka mažiau, negu už darželio grupę. Skirtumas – apie keliolika litų. Skiriasi ir kai kurie patiekalai. Mažulėliai vietoj bulvių plokštainio gauna mėsos maltinuką, o vietoj guliašo – žuvies kotletuką. Pedagogės tvirtina, kad metų – pusantrų vaikai yra valgūs, palyginus su vyresniaisiais. Jie suvalgo viską ką siūlo, kai tuo tarpu darželinukai jau įnoringiau žiūri į maistą.
Pasikeitę vaikai
Dar ir dabar kai kurios dabartinių mamų mamos mena tarybinius laikus, kuomet palikti lopšelyje net ir dešimties mėnesių kūdikį nebuvo keista. Anuomet nebuvo įstatymo, saugančio mamoms darbo vietą iki trejų metų, todėl moterys buvo priverstos grįžti į darbą dar neatsigavusios po gimdymo. Specialiai nevaikščiojantiems pipirams buvo įrengti maniežai, kur jie leisdavo savo dieneles. Po Nepriklausomybės atgavimo masiškai užsidarę lopšelių grupės šiandien pamažu atsigauna iš komos. „Aš pati lankiau lopšelį nuo metukų ir neprisimenu jokių blogų emocijų” – į klausimą, ar toks ankstyvas vaiko vedimas į lopšelį nekenkia vaiko psichikai, atsako „Žiedo” direktorė. „Darbuose paskendę tėvai mažai dėmesio skiria savo vaikams, pastarieji tampa vis labiau nervingesni. Būna, kad tėvai pamiršta iš darželio pasiimti savo vaikus. Ir tokių atvejų daugėja” – sako pedagogė.
Specialisto komentaras:
Vaikų psichologė psichoterapeutė, dr. Lina Kalinauskienė:
Gerai, jei vaikas lopšelyje būna ne visą dieną. Tada jis turi galimybę išmokti bendrauti su vaikais, nepasiilgsta tėvų taip stipriai, kaip vaikai, būnantys visą dieną. Ankstyvo leidimo į darželį privalumas yra tas, kad vaikas turi galimybę užmegzti ilgalaikį, pastovų santykį su dar vienu suaugusiu žmogumi- auklėtoja. Dėl to labai svarbu tėvams stebėti, ar vaikui patinka auklėtoja, ar ji sugeba gerai, greit užmegzti kontaktą su vaiku, ar jai patinka vaikas.
Mažų vaikų smegenys vystosi labai sparčiai, ši smegenų raida priklauso nuo to, kiek ir kokių galimybių vaikas turi patirdamas jį supančią aplinką. Lopšelyje aplinka yra pritaikyta tokio amžiaus vaikams, suteikia turiningą patyrimą. Dėl to kasdienį ėjimą į lopšelį galime tapatinti su kasdieniu smegenų treniravimu. Lopšelyje vaikas gauna įgūdžių, kuriuos namų sąlygomis vaikui suteikti sunkiau – tai bendravimo su kitais vaikais patyrimas, įvairių įgūdžių lavinimas (pvz., muzikos).
Jeigu vaiką tenka palikti lopšelyje visai dienai, reiktų daug dėmesio skirti vaiko pratinimui, supažindinimui su lopšelio aplinka. Labai svarbu neskubėti vaiko palikti vieno visai dienai. Tėvams reikia žinoti, kad normalu yra jausti nerimą, kaltės jausmą, išsiskiriant su mažu vaiku. Taip pat normalu, kad vaikas verkia ir liūdi išsiskirdamas su mama.
Nors kai kuriuose moksliniuose tyrimuose kalbama apie ankstyvo vedimo į lopšelį visai dienai privalumus, bet yra daugiau tyrimų, teigiančių, jog iki dviejų metų vaiką geriau auginti namie, prižiūrint vienam asmeniui, negu leisti į darželį visai dienai. Kalbant apie trijų metų vaiką, mokslininkų nuomonė yra beveik vieninga – tokio amžiaus vaiko raidai darželis suteikia geresnes galimybes negu auginimas namie.