Ne visada lengva žiūrėti ir nieko nesakyti. Pavyzdžiui, jei mažylis maunasi išvirkščias pėdkelnes ar ant megztinio velkasi marškinėlius. Sakyti, kad daro netinkamai, ar ne? Konsultuoja psichologė psichoterapeutė Rūta Bačiulytė.
Indrei – ketveri. Mergaitė yra labai kūrybinga ir savarankiška. Be to, mėgsta rengtis taip, kaip atrodo tuo metu jos mėgstamas personažas. Pavyzdžiui, kai būna „princesių” periodas, mažylė rengiasi rožines pūstas suknytes su kaspinėliais, kai „triušiukų” periodas – prisisega ausytes ir įlenda į kiškio kostiumėlį. Persikūnijusi į kokį nors personažą, Indrė eina ir į darželį, ir į parduotuvę. Tėvai leidžia dukteriai improvizuoti, tik reikalauja, kad žiemą į gatvę neitų trumpomis rankovėmis. Tėtis prisipažįsta, kad kartais būna šiek tiek gėda eiti su keistai pasipuošusia dukterimi. Bet ko nepadarysi dėl vaiko!
Rengiasi ne „pagal taisykles”
Gaila, kad tiek nedaug tokių tėvų. Ko gero, dažnai jie paprasčiausiai bijo, ką pasakys kaimynai ar šiaip praeiviai. Bet tai juk smulkmena, palyginti su vaiko pasitikėjimu savimi! Vaikystėje padėti savarankiškumo pagrindai lemia mažylio gyvenimo kokybę ateityje. Jei vaikas nori pats rengtis, leiskite tai daryti. Jei matysite, kad nesiseka, pasiūlykite pagalbą. Dažniausiai vaikai mielai sutinka bendradarbiauti su tėvais. Jeigu namie šilta, o vaikas nenori, kad pataisytumėte nusmukusias kelnes, permautumėte išvirkščias pėdkelnes, gali vaikščioti taip, kaip apsirengė. Kai kitą kartą rengsis, paaiškinkite, kad siūlės rodo, jog megztinis išvirkščias ir galima jį išversti į kitą pusę. Mažyliai labai smalsūs ir mielai mėgdžioja suaugusiuosius, todėl nesunku ko nors išmokyti.
Klaida: Mažylis laimingas rengiasi, velkasi išvirkščią megztinį. Pribėga mama, ištraukia jį iš rankyčių ir greitai aprengia „pagal taisykles”. Paskui energingai permauna išvirkščiai užsimautas kelnes. Jei taip elgiatės, mažylis ilgai nebus savarankiškas. Jam dings ūpas vien dėl to, kad pats nieko negali daryti.
Bando naudotis puoduku
Mokėjimas naudotis puoduku – taip pat mažas žingsnelis savarankiškumo link. Kai ateina laikas, vaikas supranta, kad sugeba ir dar vieną dalyką, tad didžiuodamasis pasistato puoduką vidury kambario. Net jei sėdėdamas nieko nepadaro, vaikui tai didelė patirtis ir džiaugsmas. Sėsdamas ant puodo mažylis taip pat mokosi užsimauti ir nusimauti kelnes.
Klaida: Dažnai suaugusieji mano, kad vaikui galima leisti ką nors daryti pačiam tik tada, kai jau sugebės valgydamas neišsitepti, pasinaudojęs puoduku nusivalyti užpakaliuką ir pan. Tai klaida. Jam reikia leisti klysti. Nesinervinkite, jei dešimt kartų atsisėdęs ant puoduko tik vieną sykį pasišlapins. Reikia džiaugtis, kad mažylis prieš sėsdamas ant puoduko jau sugeba nusimauti kelnes. Juk tai didžiulis laimėjimas!
Tvarko namus
Vaikams maždaug nuo trejų metų būna periodas, kai nori padėti mamai tvarkyti namus, gaminti valgyti. Būtinai leiskite valyti dulkes, su skudurėliu plauti grindis. Tokio amžiaus mažyliams viskas atrodo įdomu ir patrauklu, o pati veikla – tarsi žaidimas. Žinoma, nei trejų, nei penkerių metukų pyplys neišplaus grindų taip, kaip suaugęs, betgi svarbiausia, kad tai daro!
Klaida: Dažnai mamai neužtenka kantrybės laukti, kol mažylis nuvalys dulkes. Arba pamačiusi, kad blogai tai daro, atima skudurėlį ir nuvalo pati. Jei erzina, paliktas dulkeles nuvalykite, kai mažylis nematys. Arba valykite jas kartu ir aiškinkite, kaip tai daryti. Tai geriausias būdas išmokyti mažylį atlikti darbą iki galo. Bet nepamirškite, kad trejų-penkerių metukų vaikas negali ilgai sukaupti dėmesio ties vienu darbu.
Liepti tvarkytis ar ne?
Negalima reikalauti, kad darželinukas sutvarkytų namus. Ne jo jėgoms susitvarkyti net savo kambarį. Tačiau supažindinti su namuose galiojančiomis taisyklėmis yra būtina. Jei vaikutis jau darželinio amžiaus, pasakykite, kad mama tvarko namus, o jis – savo žaislus kambaryje. Tik nereikalaukite, kad jis tviskėtų ir būtų sutvarkytas taip, kaip jums norisi. Mažylio kambaryje turėtų būti dėžė ar kokia nors lentyna, į kurią galėtų susidėti žaislus.
Kokius darbus gali nudirbti vaikas?
* Trejų metukų vaikas jau gali pasidėti žaislus į vietą, nusirengti, apsirengti, susilankstyti drabužius;
* Penkerių gali pasikloti lovą (aišku netobulai), išsiplauti lėkštę;
* Pirmokas sugeba sutvarkyti savo kambarį, susidėlioti daiktus, užsirišti batus, pasiimti maisto iš šaldytuvo, susitepti sumuštinį, padėti mamai tvarkytis, plauti indus.
Trys priežastys, kodėl neleidžiame vaikams būti savarankiškiems:
Tėvai neturi laiko ir nori, kad vaikas greičiau susiruoštų į darželį, todėl patys aprengia, pamaitina. Darželinukas nesugeba taip greitai kaip suaugęs žmogus apsirengti ir susiruošti ryte.
Tėvai yra perfekcionistai ir įsivaizduoja, kad viską, ko imiesi, reikia daryti tobulai. Jie mano, kad vaikas turi visus darbus atlikti kokybiškai. Tėvai mažyliui kelia per daug reikalavimų. Vaikas yra vertinamas, kritikuojamas ir apskritai liaunasi pats ką nors daryti.
Yra mamų, kurios nesąmoningai padaro vaikus nuo savęs priklausomus. Dažniausiai tai nesaugiai besijaučiančios, besinervinančios moterys, kurioms vaiko reikia kaip oro. Norėdamos, kad jis kuo ilgiau nuo jų priklausytų, paverčia jį bejėge būtybe. Tokios mamos stengiasi užbėgti bet kokiam įvykiui už akių ir viską padaryti už vaiką. Ne tik pamaitina, užriša batus, užmauna kelnes, bet ir sudeda knygas į kuprinę, atlieka namų darbus. Tokia mama mano, kad be galo myli savo vaiką. Tačiau iš tiesų tokiu elgesiu vaiką pririša prie savęs. Vaikas net suaugęs bus nuo mamos priklausomas. Net jei ir sugebės atskirai gyventi, emociškai ir psichiškai nemokės nuo jos atsiriboti. Užaugęs gali atrodyti išpuikęs ir arogantiškas, bet jausis silpnas, nes mama iš jo atėmė valią. Beje, tokia mama moka pateisinti savo elgesį. Ypač tada, kai kiti ima pirštais baksnoti, kad riša batus „tokiam dičkiui”. Mama dažniausiai atsako, kad jos vaikas labai silpnas, ligotas ir pan.
