„Štai jūsų būsimas vaikelis, – sako gydytoja rodydama į pulsuojantį pagaliuką echoskopo ekrane. – Tai viena naujiena. O čia – kita.” Ir ji jau baksnoja į kažką lygiai tokio paties: „Taip, taip, sveikinu, jūs laukiatės dvynių.”
Visiems, kurie pradeda galvoti apie vaikus, tikriausiai bent trumpam yra šmėkštelėjusi mintis: „O kas, jeigu?..” Vieniems mintis apie dvynius kelia euforiją, o kitiems – netramdomą siaubą, bet retai ką palieka visiškai abejingus. Ir taip visą gyvenimą, kai tik būna kartu, dvynukai aplinkiniams kelia smalsumą, šypseną, o kartais ir baimę. Gyvenimas su identiškais dvyniais yra ir varginantis, ir įdomus, ir beprotiškai linksmas vienu metu. Tokiais amerikietiškais kalneliais su Elžbieta ir Adele važinėjuosi jau trečius metus, teko daug ką patirti ir apie juos sužinoti.
Dvyniai – tikra gamtos išdaiga
Jau ikimoderniose gentyse gimus dvyniams šis išskirtinis ir keistas įvykis laikytas arba šventybės, arba piktųjų dvasių apraiška, o patys dvynukai būdavo itin gerbiami ar netgi garbinami. Galėjo nutikti ir priešingai – kartais jie buvo atskiriami nuo žmonių ir visaip ujami. Artimiausi mūsų giminaičiai primatai dviejų beždžioniukų gimimą palydi didžiuliu susidomėjimu, sumišusiu su siaubu, ir kuriam laikui naujagimių motiną su vaikais stebi iš toliau, neskubėdami jų įsileisti į aiškų ir įprastą bandos gyvenimą, kuriame visi veda po vieną vaiką.
Todėl pirmasis į galvą atėjęs žodis, apibendrinantis gyvenimą su dvyniais, yra dėmesys. Netgi santūrumu garsėjantys lietuviai, pamatę dvynukų vežimėlį, nesulaiko šypsenos, o dažnas nepasidrovi ir užkalbinti. Turiu pripažinti, kad išėjusi į miestą be vaikų nustembu pamačiusi, kad pasaulis yra kur kas rūstesnis ir ne toks kupinas paslaugių ir besišypsančių žmonių. Beje, galbūt lietuvių drovumas lėmė, kad klausimai apie dvynius dažniausiai neperžengia plonytės viešo ir privataus gyvenimo linijos ir, kitaip nei pasaulyje, gatvėje retai klausinėjama apie nėštumo eigą, gimdymo būdą ir dvynių pradėjimo „natūralumą”, kuo internete skundžiasi užsienietės dvynių mamos, nepatenkintos nuolat besikartojančiais intymiais nepažįstamųjų klausimais ir perdėtu dėmesiu jų vaikams.
Šilumos nepersotintoje šiaurietiškoje Lietuvoje noras purkštauti dėl dėmesio nekyla, ir visada su dideliu džiaugsmu persimetu bent keletu žodžių su kalbinančiais dvynių gerbėjais arba jų bijotojais. Dažniausiai gatvėje užkalbina ir savo istorijomis pasidalina patys dvyniai arba tie, kurie turi dvynių savo šeimoje. Tačiau pasitaiko sulaukti replikų ir klausimų iš žmonių, tikinčių pačiais keisčiausiais dalykais apie šią nuostabią gamtos išdaigą. Pavyzdžiui, tuo, kad dviejų kūdikių auginimas yra baisi kančia ar kad dvynių susilaukti galima tik turint tam tikrų genų.
3 populiariausi mitai.
Mitai ir tikrovė apie dvynius
-
Ar dvyniai gali būti paveldimi?
„Jūsų šeimoje tikriausiai buvo dvynių?” – tai klausimas nr. 1, kai jau būna pasitikslinta: „Ar jos dvynės?”, „Ar mergaitės?” ir „Ar identiškos?”
Net jei jūsų giminėje buvo dvynių, tai nebūtinai yra kaip nors susiję su tikimybe susilaukti dviejų kūdikių iškart. Genetika ir dvyniai yra gana sudėtinga tema. Iš rimtų knygų išskaičiau, kad paveldimumas dažniausiai lemia tik neidentiškus dvynius (dizigotinius – iš dviejų skirtingų kiaušinėlių, apvaisintų skirtingais spermatozoidais). Identiški (monozigotiniai – atsiradę pasidalijus vienai apvaisintai kiaušialąstei) dvyniai nėra paveldimi iš kartos į kartą, jų gimimas – visiškas atsitiktinumas, laimėjimas loterijoje, galintis pasitaikyti bet kam. Todėl identiškų dvynių poros visame pasaulyje gimsta vienodai dažnai – vieną kartą iš beveik trijų šimtų gimdymų bet kurioje valstybėje. Dizigotinius dvynius dažniausiai lemia genai (svarbūs veiksniai yra ir vyresnis gimdyvės amžius, aukštas jos ūgis, didesnis svoris, taip pat pagalbinis apvaisinimas, hormoninių kontraceptikų ar kiaušides stimuliuojančių preparatų vartojimas). Daugiausia neidentiškų dvynių porų gimsta centrinėje Afrikoje, o mažiausiai – Japonijoje. Pasirodo, kad įtakos šių dvynukų gimimo statistikai gali turėti ir mokslo dar nenustatyti aplinkos veiksniai.
-
Dvyniai ir jų auginimo vargai
„Gražu, bet, Dieve, kaip sunku!” – sako žmonės. Apskritai „vargas” – vienas dažniau besikartojančių žodžių gatvėse pamačius dvynukus. Mamos, dviejų vaikų susilaukusios sovietmečiu, dalijasi siaubo istorijomis apie nepakeliamą nuovargį, nemiego mėnesius ir daugiaaukštes vystyklų krūvas. Kaip gerai, kad dabar jau XXI a.! Taip, vienkartinės sauskelnės yra baisiai neekologiška, bet dvynius auginantiems tėvams jos yra tikras išsigelbėjimas nuo visą sąmonę pasiglemžiančios buities. Apskritai visus buitį plėstis skatinančius vaikų auginimo eksperimentus dvynių tėvai yra linkę perleisti vienukų augintojams ir susitelkti į pačius paprasčiausius, bet efektyvius sprendimus. Kaip sakė viena keturių (!) dvynių porų mama iš Naujosios Zelandijos, „norint išvengti chaoso su šitiek vaikų svarbiausia drausmė ir aiški rutina.” Gyvenimas auginant dvynius neišvengiamai tampa šiek tiek asketiškas, bet juk taip lengviausia išsigryninti pačius svarbiausius dalykus ir rasti savo bei vaikų poreikių patenkinimo pusiausvyrą.
-
„Ar labai sunku nešioti dvynukus?”
Net pats pirmas ir gyvenime visko matęs žmogus, sužinojęs apie daugiavaisį nėštumą – jūsų gydytoja (-s), nesugeba nuslėpti ne tik naujienos sukelto džiaugsmo, bet ir siaubo: „Kaip dabar bus?..”
Taip, dvigubas nėštumas yra sudėtingesnis, ne veltui gydytojai jį įvardija kaip patologiją. Todėl šiuo metu svarbiausia ne tik nepamiršti ramybės ir geros nuotaikos, bet ir būti dvigubai atsargiai, klausyti visų gydytojų nurodymų, lepintis, aktyviai priimti rūpestį bei aplinkinių dėmesį. Ir, žinoma, nedelsiant reaguoti į visus nerimą keliančius požymius – geriau dešimtis kartų supanikuoti be reikalo, nei ignoruoti pojūčius, kurie gali pranašauti komplikacijas.
Gyvenimo su dvyniais rimai ir nerimai
-
Dvynių gimimas sutelkia šeimą
Gimus dviem vaikams iš karto reikia kuo daugiau pagalbos rankų, todėl tėtis „natūraliai” įtraukiamas į kasdienę rutiną, kaip ir visi kiti padėti galintys giminaičiai ar draugai (beje, Lietuvoje gimus dvyniams abu tėvai gali kartu išeiti vaikų priežiūros atostogų!). Bet šis privalumas gali lengvai tapti trūkumu, jei papildomų pagalbos rankų neatsiranda ir dvyniais lieka rūpintis vienas vienintelis žmogus. Paprastai juo būna mama, kurios fizinis ir psichologinis išsekimas be aplinkinių pagalbos tampa tik laiko klausimu. Tokiu atveju, jei niekas artimųjų negali prisidėti prie vaikų auginimo, geriausias sprendimas saugant sveikatą, ramybę ir gerus santykius būtų samdyti žmogų, padedantį ne tik prižiūrėti vaikus, bet ir susitvarkyti su buities darbais.
-
Dvyniai – puiki kompanija vienas kitam
Jau gimdami dvyniai gauna didžiausią dovaną – po draugą, išdaigų kompanioną ir artimą sielą visam gyvenimui. Nors už tai vaikystėje sumoka mažesniu asmeniniu tėvų dėmesiu ir šiek tiek stoiškesnėmis gyvenimo sąlygomis, nei po vieną gimstantys vaikai, dvyniai retai kada sužino, kas yra vienatvė ar vienišumas. Didelis privalumas tėvams yra tai, kad paaugę (maždaug nuo vienų metų) vis daugiau laiko praleidžia žaisdami kartu, ir nėra būtina taip smarkiai įsitraukti į kasdienius jų žaidimus, kaip auginant vieną kompanijos neturintį vaiką ar keletą vaikų, kurių interesai skiriasi dėl didesnio amžiaus skirtumo.
Kartu nereikia pamiršti, kad net identiški dvyniai yra dvi skirtingos asmenybės, du atskiri ir vienas su kitu konkuruojantys „aš”, o ne vientisas „mes”. Todėl dauguma psichologų ir edukologų rekomenduoja dvynių nerengti (bent nuolat) vienodais drabužiais ir nepirkti jiems ar joms visiškai identiškų daiktų. Ir, žinoma, nevadinti jų vienu apibendrinančiu „sesės”, „broliai” ar „mūsų dvyniai”.
Tai puikus ekonominis pasiūlymas
Vienas nėštumas, vienas gimdymas ir du vaikai – tai lyg „du zuikiai vienu šūviu”, sutaupantis sudėtingus devynis gyvenimo mėnesius.
Taip ir yra, jei negalvosime apie nėštumo, gimdant kylančias rizikas ir pirmuosius keletą metų tenkantį krūvį, kai reikia išmokti suktis daug aukštesne pavara. Tik įsivaizduokite trijų mėnesių dvynius, kamuojamus pilvo dieglių!
Ramybės teikia suvokimas, kad šiame pasaulyje gimsta ne tik dvyniai, bet ir dar didesnės kūdikių kompanijos. Ir jų sukeliamas chaosas vis tiek neviršija pasauliui ištransliuojamų gerų emocijų kiekio.
Spalio mėnesio TAVO VAIKO žurnale:
Renata Šakalytė: „Esu empatiška mama“
Kompiuteris ir vaiko smegenys
Nauji tyrimai
Noriu Elzos!
Pirkti ar nepirkti?
Galiu žaisti ir vienas
Kaip to mokyti?
Laviname pojūčius
Kodėl to reikia?
24 kartai per metus
Tiek gali sirgti darželinukas
Išsamų naujojo žurnalo anonsą rasite ČIA.
Užsiprenumeruoti žurnalą galima ČIA.