Užsienyje su atžalomis atostogaujančios šeimos vasarą dvigubai dažniau patiria rimtus iššūkius dėl vaikų sveikatos ar nelaimingų atsitikimų. Draudikai atkreipia dėmesį, kad užsienyje vaikai dažniausiai kenčia nuo žarnyno virusų, ūmių peršalimų, alerginių reakcijų ir traumų.
„Trečdalį vaikų susirgimų užsienyje sudaro žarnyno virusai, kurie dažniausiai pasireiškia viduriavimu, vėmimu ir karščiavimu. Penktadalis kelionėse praėjusių metų vasarą užfiksuotų ligų yra tonzilitai, bronchitai ir kvėpavimo takų infekcijos. Dažnai vaikus užsienyje užklumpa dermatitai ar ūmios alerginės reakcijos”, – kalbėjo draudimo bendrovės „Gjensidige” Kelionių ir asmens žalų skyriaus vyresnysis ekspertas Vytautas Endrijaitis.
V. Endrijaičio teigimu, nelaimingi atsitikimai užsienyje tokie patys dažni kaip ir vaikų ligos: „Traumos prie baseino, jūros ežių įdūrimai, vabzdžių įkandimai, riešo kaulų ir stipinkaulio lūžiai dažniausiai apkartina mažųjų keliautojų atostogas. Taip pat dažnai į šiltuosius kraštus nuvykę vaikai patiria šilumos smūgius arba perkaitimą saulėje”.
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos Bendrosios ir ambulatorinės pediatrijos centro vadovė, VšĮ Vilniaus miesto universitetinės ligoninės Vaikų ligų klinikos vadovė Odeta Kinčinienė atkreipia dėmesį, kad kelionės į užsienio šalis mažyliams gali sukelti stresą. Dėl to pavojai jų sveikatai dar labiau išauga.
O.Kinčinienė pateikia patarimus, kurie padės tėvams geriau vaikais pasirūpinti atostogų metu.
7 taisyklės, kurių turėtų laikytis kartu su mažais vaikais užsienyje atostogaujantys tėvai
1. Įvertinkite vaiko gaunamą saulės spinduliuotės dozę. Nors saulė yra įvairių ligų profilaktikai būtino vitamino D šaltinis, didesnės saulės spinduliuotės dozės gali būti žalingos. Ilgalaikis buvimas saulėje kelia saulės smūgio ir nudegimo pavojus. Jei planuojate, kad vaikas bus saulėje ilgai, naudokite apsauginius kremus ir nepamirškite galvos apdangalų, gerkite pakankamai skysčių. Atsižvelgiant į klimatinę juostą ir sezoną, nuo 11–12 val. iki 15–16 val. saulė yra aktyviausia, tad šiomis valandomis reikėtų būti itin atsargiems – mažylius galėtų gelbėti pavėsis.
2. Duokite gerti vandens. Tai padės palaikyti stabilią jų organizmo būklę bei atsparumą. Medikai pastebi, kad vaikai per mažai geria vandens, o jei ir geria, tai yra gausiai saldinti ir gazuoti gėrimai, sultys iš koncentrato, o ne vanduo, skiestos sultys ar švelniai saldintas namuose virtas kompotas. Stiprus ir labai daug druskos ar cukraus turintis gėrimas yra hiperosmozinis tirpalas, kuris mūsų organizmo ląsteles ne drėkina, o džiovina. Tuo tarpu gazuoti gėrimai labai skatina šlapimo išsiskyrimą – vadinasi, jie vers dažnai šlapintis, o organizmo skysčių poreikis patenkintas nebus.
3. Pasirūpinkite vaiko rankų ir visko, ką jis deda į burną, higiena. Per nešvarias rankas ir į burną dedamus daiktus, artimus kontaktus su nešiotojais ir, žinoma, vartodami nekokybišką maistą, vaikai dažnai užsikrečia žarnyno infekcijomis. Ypač svarbu įvertinti pavojų, kurį vaikui sukelia vėmimas ir viduriavimas. Ypač tai aktualu, jei vaikas dar ir karščiuoja. Didžiausia tėvų klaida – kad jie netinkamai įvertina šių simptomų intensyvumą. Skysčių ir elektrolitų netekimas gali būti ypač pavojingas mažam ar mažiau sveriančiam vaikui. Jei vaikas penkis kartus per dieną gausiai vėmė ar tris kartus gausiai viduriavo, jį jau gali tekti gydyti intensyvios terapijos skyriuje ar net gelbėti jo gyvybę. Tad labai svarbu, kad vemiantis ar viduriuojantis mažylis gautų pakankamai skysčių ir elektrolitų, o jei negeria – geriau vežti jį į ligoninę. Jeigu toks vaikas nustoja šlapintis, į stacionarą jį reikia gabenti kuo skubiau.
4. Vaikams duokite tik saugius, jau anksčiau jų vartotus maisto produktus. Negundykite vaikų egzotiniais patiekalais. Ribokite savo meilę vaikams „per skrandį”. Toks tėvų požiūris būtų geriausia neinfekcinės kilmės gastroenterito, pasireiškiančio vėmimu ir viduriavimu nekarščiuojant, prevencija. Neįprasti patiekalai gali sukelti vaikui stiprią virškinimo disfunkciją, dėl kurios jo organizmas gali netekti daug skysčių ar elektrolitų.
5. Venkite žmonių susibūrimo vietų. Viršutinių kvėpavimo takų ligas dažniausiai sukelia virusai, o daliai jų maži vaikai nėra atsparūs. Mažo vaiko imuninė sistema formuojasi keliais etapais. Iš pradžių ji veikia tiek, kiek antikūnų gavo iš motinos nėštumo laikotarpiu. Po to šių antikūnų vaiko organizmas gauna su motinos pienu, ir tik palaipsniui prasideda vaikio organizmo antikūnų gamyba, todėl kūdikių ir mažų vaikų atsparumas šioms ligoms yra menkas. Iki trejų metų amžiaus jokių lėtinių ligų neturintis sveikas vaikas viršutinių kvėpavimo takų ligomis gali sirgti 8–10 kartų per metus. Jei norime to išvengti, pasaugokime vaikus ir itin racionaliai bei atsakingai planuokime keliones.
6. Jei jūsų vaikas linkęs į alerginius ar kitokius odos bėrimus, pasiruoškite. Kelionė, stresas tokį vaiko polinkį gali sustiprinti. Kelionėje stresą gali sukelti skrydis, mitybos ar laiko juostos pasikeitimas. Jis alergijos ar dermatito nesukels, bet gali išprovokuoti jų paūmėjimą. Kai ruošiatės į kelionę, pasirūpinkite tinkama odos priežiūra, kurią rekomendavo vaiko gydytojas.
7. Saugokite vaikus nuo egzotiškų gyvūnų ir augalų. Tai gresia įvairiais nemalonumais – nuo įkandimų, įgėlimų, stipraus odos sudirginimo iki pasiutligės ar apsinuodijimo. Apsaugoti nuo minėtų veiksnių ir jų sukeltų pasekmių yra tėvų atsakomybės reikalas.
