Kad vaikai knarkia, nėra nieko neįprasta. Daugeliui tėvų net savotiškai žavu stebėti, kaip jų vaikas šnarpščia per miegus. Tačiau dėmesio! Jei vaikas knarkia reguliariai, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju, nes tai gali rodyti tam tikrus sveikatos negalavimus.
Knarkia kone kas antras vaikas
Daugiau kaip pusė visų 1-4 metų mažylių knarkia, 8 proc. jų – kiekvieną naktį. Su amžiumi didėja skaičius vaikų, kurie šnarpščia reguliariai: knarkia 6 proc. vienerių metų vaikų, o tarp keturmečių šis rodiklis jau yra 13 proc.
Knarkimas labiau būdingas berniukams: knarkia 63 proc. berniukų ir 58 proc. mergaičių. Kai kuriems vaikams knarkimas praeina, kai kuriems – ne. Tačiau mažiesiems knarkliams galima padėti.
Priežastys
Knarkimo naktį priežastis gali būti viršutinių kvėpavimo takų blokada, kurią bene dažniausiai sukelia susikaupusios gleivės, paprastai tariant – sloga, kuri atsiranda peršalus, perkaitus, o mažiems vaikams gali atsirasti ir dėl per sauso kambario oro.
Priežastis gali būti ir alerginės kilmės, kai vaikučiui dėl aplinkoje esančių alergenų tampa sunku kvėpuoti, ir jis miega išsižiojęs.
Limfoidinio audinio išvešėjimas (padidėję adenoidai) – taip viena iš galimų knarkimo priežasčių.
Dar viena priežastis, kurią reikia paminėti – pasyvus rūkymas. Vaikai, kurių tėvai rūko, šnarpščia dažniau. Jei 1-4 metų vaiko aplinkoje rūko bent vienas tėvų, rizika, kad jis pradės knarkti, padidėja net 60 proc.
Kodėl į knarkimą neverta numoti ranka?
Kvėpavimo sutrikimai naktį dažnai neigiamai paveikia vaiką: knarkiantys vaikai dvigubai dažniau kenčia dėl chroniško naktinio kosulio. Be to, jie dažniau serga peršalimo ligomis ir ausų infekcijomis. Retais atvejais knarkimas iš vaikų gali pareikalauti tiek jėgų, kad sutrinka jų vystymasis.
Knarkimas turi įtakos vaiko mokslams. Vaikams reikia energijos, kad galėtų susikoncentruoti per pamokas, o ją suteikia gilus, ramus miegas. Tačiau jei miegą trikdo knarkimas, tai gali neigiamai atsiliepti ir vaiko rezultatams.
Kadangi knarkiant į smegenis patenka mažiau deguonies, gali pasikeisti vaiko elgesys, jis pradės blogiau mokytis.
JAV buvo atlikti tyrimai, kurie parodė, kad tarp knarklių prastai mokosi beveik dvigubai daugiau vaikų – 30,6 proc. Kitoje kontrolinėje grupėje, kurioje vaikai nesiskundė knarkimu, blogus pažymius gaunančių buvo tik 16,3 proc.
Knarkiantiems vaikams dažniau nei ramiai išsimiegantiems pasireiškia dieninis nuovargis, jie dažniau būna pablyškę.
Gydymas
Knarkimo gydymas priklauso nuo priežasties, kodėl vaikas knarkia. Kartais pakanka išplauti nosytę jūros vandeniu ar išgydyti slogą. Jei knarkimas susijęs su vaiko turima alergija, medikai rekomenduos kiek galima labiau pašalinti alergenus iš jo aplinkos.
Jei priežastis – padidėjusios tonzilės ar adenoidai, LOR gydytojas rekomenduos gydymą jiems. Jeigu nechirurginis gydymas neveiksmingas, gali būti pasiūlyta adenoidų ar tonzilių operacija.
Tačiau ne visiems mažiesiems pacientams gali padėti operacija. Kai kurie iš jų knarkia ir po operacijos. Tokiais atvejais priežastis gali būti ne tik anatominės kliūtys, bet ir viršutinių kvėpavimo raumenų funkcijos sutrikimas. Dėl to REM miego fazėje suglemba viršutiniai kvėpavimo takai, ir girdisi knarkimas.
Jei jūsų sūnus ar dukra knarkia, pasikonsultuokite su vaikų gydytoju. Jis apžiūrės vaiką ir, esant būtinybei, nukreips pas gerklės-nosies-ausų specialistą. Šis tada nuodugniai ištirs vaiko nosiaryklę ir pasiūlys gydymą.
