53% NUOLAIDA ŽURNALO MANO NAMAI PRENUMERATAI
Iš Vilniaus į kaimą išsikėlusi Toma čia atrado ramybę ir laiko sau

Iš Vilniaus į kaimą išsikėlusi Toma čia atrado ramybę ir laiko sau

Kūrybingas mamas pristatanti mūsų portalo rubrika KURIANTI MAMA laukia jūsų. Jeigu norite, kad apie jūsų veiklą sužinotų daugiau žmonių, rašykite el.p. portalas@tavovaikas.lt. Šiandien pas mus svečiuojasi Toma Peštenė.

„Esu, kaip ir visos šios rubrikos moterys, mama. Jau beveik 3 metai, kaip esu mama ir tuo džiaugiuosi. Auginame su vyru sūnų Vytautą. Iki mažylio gimimo gyvenome Vilniuje, bet vyro svajonė visada buvo turėti savo ūkį, gyventi toli nuo kamščių ir skubėjimo. Aš dirbau
savireklamos srityje, darbas patiko, vakarais vedžiau treniruotes.

Bemąstant, kaip save realizuoti, sužinojome, kad į mūsų šeimą atkeliauja vaikelis. Džiugi žinia tik dar labiau paskatino galvoti apie savo namus. Nes vis dar gyvenome Vilniuje ir nuomojamame bute.
Kai išėjau vaikelio priežiūros atostogų, išsikraustėme į kaimą Alytaus rajone. Vieta ideali norimai ramybei, vyro ūkininkavimui ir mažylio auginimui.

Asmeninis albumas

Vyras pradėjo laikyti avis, dirbo ir dirba su ūkininkais, turi mažą nedidelę šviežios produkcijos krautuvėlę Vilniuje. Aš, kai mažylis gimė, norėjau pirmuosius mėnesius skirti tik jam. Vytautui augant ėmiau galvoti, ką norėčiau veikti – ar grįžti į savo „ofisinį“ darbą ir kažkaip derinti važinėjimus iš kaimo į Vilnių, ar bandyti save atrasti iš naujo ir dėmesį skirti mylimam hobiui – treniruotėms.

Nuoširdžiai kasdien dėkoju ne tik Visatai, likimui už būtent tokius sprendimus savo gyvenime, bet ir mylimam vyrui, kuris labai mane palaikė, skatino išbandyti jėgas kaip trenerės/mokytojos ir pasižiūrėti, kaip pati jausiuosi. Taip ir padariau! Ir už šį žengtą didelį žingsnį – realizuoti save ir pildyti svajonę, kurią laikiau savyje ir mąsčiau, kad „Ai, praeis tie norai, reikia normaliai dirbt…“, – ačiū tau, Andriau!

Dar kai nebuvau mama, turėjau šiek tiek treniruočių, buvau išsilaikiusi trenerio licenziją ir dirbau po savo „ofisinio“ darbo vakarais. Teko vesti bendrąsias ir tuo metu populiarias anticeliulitines bei aerobikos treniruotes. Bet po kurio laiko jaučiau, kad noriu eiti viena kryptimi, tik dar nejaučiau, kuri skirta man. Taip mano akiratyje atsirado kalanetika.

Asmeninis albumas

Pirmiausia mane sužavėjo asmenybė, kuri pristatė šią mankštą Lietuvoje. Iki vaikelio gimimo turėjau kalanetikos mokymų su mokytojomis iš Latvijos bei Lietuvos. Bet vis jaučiau, kad noriu gilinti žinias pas tą žmogų, dėl kurio susižavėjau šia mankšta. Jaučiau, kad tai būtų geriausias sprendimas ir gaučiau tai, ko ieškau ir ką noriu perduoti žmonės. Taip atsidūriau Kalanetikos mokykloje pas Aistę Gustę ir iki šiol visad semiuosi naujovių ir žinių iš jos. Kokioje srityje bebūtum, visad yra labai gerai turėti mentorių.

Visad norėjau rasti mankštą, kuri būtų moteriška ir dovanotų geras emocijas. Tokią būtent žinią apie kalanetiką iki šiol skleidžia mano kalanetikos mokytoja, ir tokią žinią aš noriu perduoti kitiems.

Patiko kalanetikos grakštumas, lengvi, plastiški, estetiški judesiai. Nors niekad kalanetika, palyginus su joga ar pilates, Lietuvoje nebuvo labai populiari. Bet ne pagal tai rinkausi, ką noriu veikti.

Po gimdymo domėjausi dubens mankšta ir tai dar labiau sustiprino norą gilintis į kalanetikos sritį.

Kai mąsčiau apie savo veiklos pavadinimą, ilgai neužtrukau, nes norėjau laiko sau (feisbuko paskyra Laikas sau – mankšta su Toma).

Užsiėmimus vedu Alytuje. Mankštos vyksta salėje, o vasaros metu einame į miesto stadioną. Labai patinka mankštos lauke! Tik jas šiek tiek koreguoja oras. Jei susitinkame ryte ir būna vėsiau, tada daugiau pajudame, stebiu klientes, bandau pritaikyti, ko joms reikia.

Asmeninis albumas

Ateinančių sportuoti moterų amžius įvairus. Yra jau ne viena dukra, atvedusi mamą, arba mama, atvedusi ir savo dukrą. Arba pusseseserė pusseserę ir t.t. Tikrai dažnas atvejis, kai kolegė atsiveda kolegę. Kai klausia, kokio amžiaus moterys gali lankyti kalanetiką, visad sakau, jog amžiaus cenzo nėra. Tiesiog moteris besimankštindama turi klausytis savo kūno ir jeigu jai ta diena buvo sunki, nereikia versti savęs nieko per prievartą daryti, geriau padaryti mažiau ir taisyklingiau. Juk moterys ateina dėl savęs, ne dėl manęs. Bent jau tikiuosi. Reikia išgirsti savo kūną, jis viską pasako. Jokio spaudimo ar streso. Tik laikas sau.

Asmeninis albumas

Kai pradėjau vesti mankštas, sūnui buvo pusė metų. Iš tiesų po gimdymo greitai pradėjau po truputį sportuoti namuose. Vėl ačiū mano vyrui, jis tikrai daug pagelbėjo, abu dalinamės sūnaus priežiūra. Kol dar Vytautas nėjo į darželį, vakarais, kai vesdavau mankštas, vyras visad likdavo su mažyliu. Kai Vytautui suėjo dveji metai, pradėjo lankyti darželį. Tada galėjau jau bandyti ir rytines mankštas. Kol mažylis darželyje, abu su vyru dirbame savus darbus. Tikrai viskas įmanoma, manau, kad patiriu daug mažiau streso ir įtampos, nei būčiau gyvenusi dideliame mieste ir dar dirbusi nuo 8 iki 17 val. Tiesą pasakius, prižiūrint vaiką tik tėvams, tikriausiai tai net nelabai įmanoma. Bent aš to net nenoriu įsivaizduoti, nes kai mažylis suserga, aš visą dieną/dienas galiu būti su juo, o vakare vyras, grįžęs iš darbo, išleidžia mane dirbti ir pasilieka su mažyliu.

Asmeninis albumas

Visoms mamoms palinkėčiau mėgautis mamyste, likti ramiomis ir galvoti apie savo šeimą. Tuo labiau, jei neseniai tapo mamomis. Dar yra laiko negalvoti apie darbus ir kitus nereikšmingus dalykus. Tikrai viskas savaime visada susidėlioja. O jei norite save realizuoti būtent šiuo laikotarpiu, jaučiate, kad kažką norite išbandyti, tiesiog pamatysite pačios, kaip neištversite ir tai padarysite! Tai jau užprogramuota!

Nes juk tu, moterie, išnešiojai mažylį, jį pagimdei, su juo būni visą parą, jį maitini, juo rūpiniesi… Tavo turima svajonė tampa daug realesnė ir tikresnė nei bet kada, nes jauti, kad gali viską! Man tikrai nuoširdžiai po gimdymo buvo tas jausmas, kad aš galiu viską! Ir tikriausiai jis dar visai neišnyko. Gal ir neišnyks. Aš galiu viską!

Asmeninis albumas

Tiesiog dėkokime likimui už tai, ką jau turime, ir jis dar daugiau mus apdovanos“.

Mano išsaugoti straipsniai