Vasario mėnesio TAVO VAIKO žurnalas – išties ypatingas. Kokių staigmenų jame rasite, pasakoja vyr. redaktorė Gitana Šeštokienė.
„Visi man sakė: ilsėkis, kol laukiesi, miegok, kiek telpa, nes kai gims, bluosto nesudėsi. Bet aš žinojau, kad būna ir kitokių kūdikių. Kaip susigalvosi, mintimis kokį susikursi, tokį vaiką ir turėsi. Norėjau, kad mano būtų ramus, tokį susikūriau, tokį gavau…“ – nurenginėdama ką tik iš lauko parsineštą trijų mėnesių Frėją mamiškai – tyliai, minkštai ir melodingai lyg upeliukas čiurlena čiauška aktorė Ineta Stasiulytė (38 m.). Žinomą aktorę, antrą kartą tapusia mama, aplankė TAVO VAIKO žurnalistė Eglė Racevičiūtė ir fotografas Marius Morkevičius.
Jūsų pirmagimė Upė gimė atlikus cezario pjūvio operaciją. Prisipažinsiu, garsiai juokiausi skaitydama, kaip jūs, tada dvidešimt ketverių metų „mergaičiukė“, pačiupusi operuoti besiruošiantį gydytoją už rankos, griežtai jam pasakėte: „Antrą gimdysiu pati, aišku?!“ Kaip gimė Frėja?
Gydytojai, pas kurią lankiausi laukdamasi Frėjos, pasakiau, kad noriu gimdyti pati, natūraliai. Ji atsakė: „Svajoti galima daug, bet ne visos svajonės pildosi.“ Faktas, kad turėjau cezario pjūvio operaciją, yra rizikos veiksnys. „Nerizikuosime. Yra vos 10 proc., kad sėkmingas natūralus gimdymas įmanomas ir 90 proc., kad nepavyks“, – pasakė man. Suprantu gydytoją, ji tiesiog atspindėjo mano baimę, kurią visą laiką turėjau.
10 proc. man netiko. Norėjau būti 100 proc. tikra, kad gimdysiu pati. Nuvažiavau į Kauną. Ten man pasakė, kad tikimybė, jog pačiai pagimdyti nepavyks, – vos 5 proc. „Padarysime viską, kad jūsų svajonė išsipildytų. Mes linkime jums pagimdyti natūraliai.“ Tas palinkėjimas buvo toks stiprus palaikymas! Kauno klinikų gimdymo skyrius yra kažkas nuostabaus, akušerės – angelai.
Ir pavyko, ir labai baisu nebuvo?
Buvo baisu. Tam tikromis akimirkomis jau ir su dievais kalbėjausi. Atrodo, viskas gerai, stiprūs sąrėmiai kartojasi kas dvi minutes, o gimdos kaklelis neatsidarinėja. Skausmas nesuvokiamas. Ir taip visą parą – skausme ir be miego. Vos padedu galvą, sujuda pilvas, ateina galingas sąrėmis ir vėl viskas iš naujo. Pajutau, kad „stogelis“ važiuoja… Gydytoja suleido vaistų, kad šiek tiek pamiegočiau. Numigau pusantros valandos, tada susirinko kolektyvas, sako: „Nu?“ Galvoju: „Vajetus, dabar sakys: „Viskas, pjauname!“ O jie ne, sako: „Davai, gimdome!“
Frėja pilvelyje buvo įsitaisiusi netaisyklinga padėtimi, kaip tikra svajotoja žiūrėjo į žvaigždes. Tai mudu su Deividu darėme įvairiausius pratimus, kad apverstume savo vaiką. Aš visaip užpakalį iškėlus makalavausi, klubus sukinėjau, apsikabinusi Deivido kaklą kybojau… O sąrėmiai vyksta, pilve viskas pulsuoja, viską jaučiu. O dar vaistai migdo… Kybau ant kaklo ir jaučiu, kad lūžtu. Laimė, visą laiką šalia budėjo gimdymo padėjėja, kartojo: „Ineta, susiimk ir galvok apie vaiką.“ Jei ne ji, seniausiai būčiau pasidavusi.
Galiausiai Frėja apsivertė, mane paguldė ant stalo, patikrino ir sako: „Oi, plaukučiai jau matosi, sėskis ir spausk!“ Ką spausti, aš miego noriu, išsigandau. Tada užsileidau grojaraštį, kurį seniausiai buvau pasiruošusi gimdymui. Jokių atpalaiduojančių dainų, tik Timberlake’as ir Linas Adomaitis! Prasibudinau ir pradėjau stumti.
Gimdėte sėdėdama?
Yra speciali kėdutė norinčiosiosioms taip gimdyti, ji panaši į kėdę su klozeto dangčiu, tik be sėdimosios dalies. Aš sėdėjau, akušerė Nijolė klūpojo ant kelių, Deividas laikė vieną, gydytojas – kitą koją… Neįsivaizduoju, kodėl gimdoma pusiaugulom. Suprantu, taip patogiau gydytojui, bet vaikui gimti geriau stačiai: jį veikia žemės trauka. Daug natūraliau ir gimdyvei: aš galėjau sukiotis pagal savo kūno poreikį, galėjau pasislinkti, pakraipyti klubus… Nesijaučiau lyg bejėgis vabalas į viršų užverstomis kojomis. Ant kėdutės man buvo labai patogu
Kodėl gimdėte su gimdyvės padėjėja?
Aš nieko nežinojau apie tikrą gimdymą! Pradėjau domėtis, nuėjau į seminarą pas Jurgą (Jurgita Švedienė – aut. past.) ir sutikau buvusio kurso draugo žmoną, o ji, pasirodo, dula. „Gimdome kartu,- sakau jai. Namuose nenoriu, noriu ligoninėje, bet kartu su tavimi!“ Ligoninėse jaučiuosi kaip namuose, čia man – tikra sanatorija. Niekada nebijojau medikų, galiu užmigti, kai man dantis taiso.
Nuoširdų interviu su Ineta skaitykite naujausiame žurnale „Tavo vaikas“ ( nr. 2). (str. „Ineta Stasiulytė: „Ką susigalvoji – tą turi“)
Kitos temos:
Gimė kūdikis – mama jau suplanavusi tris pirmo mėnesio užsiėmimus: mankštelė, masažas, kūdikių dainos. Šiandien šeštadienis? Vadinasi, vyresnio vaiko laukia žygelis, baseinas, teatras ir dar privalomas vakarinis skaitymo iššūkis.
Šiuolaikiniai tėvai – hiperaktyvūs kone visose savo ir vaiko gyvenimo srityse. Ar hiperaktyvūs tėvai užaugina hiperaktyvius vaikus? Į klausimus atsako gydytojas psichiatras psichoterapeutas Eugenijus Laurinaitis (str. „Hiperaktyvūs tėvai“)
Maisto tinklaraštininkės Monikos Ostrauskienės ( Monika Oliv) šeima – vyras Vytautas ir du vaikai – 4 m. ir 2,5 m. – kartą per metus išsirengia į didžiąją kelionę. Šįkart prieš pat Kalėdas Ostrauskai 20 dienų plaukė kruiziniu laivu į Braziliją. Šeimos įspūdžius rasite str. „Mėnuo saulės“.
Internetas pilnas patarimų, kaip kovoti su vaiku, kuris nemiega, nevalgo, „nekakoja“, neklauso, pyksta. Internetas mums, tėvams, siunčia žinutę, kad jei mums, tėvams, vaiko elgesys netinkamas arba, atvirai kalbant, nepatogus, galime jį keisti kovodami. Ką apie tai mano medicinos psichologė psichoterapeutė dr. Lina Kalinauskienė? Ką ji siūlo tėvams, kurie siekia suvaldyti vaiko elgesį? (skaitykite str. „Kaip pakeisti vaiką?“)
Ar visada girdime, ką sako mažylis? Аr esame jautrūs ir kantrūs, kai vaikas nori girdėti ir žavėtis tuojau pat, šią minutę, ar neskubiname jo, kai tikrai nereikia skubėti? Svečiuojamės darželyje „Uodo ūsai“, kuriame taikomi Reggio Emilia vaikų ugdymo metodai. (str. „Kūrybiškumas kiekviename kampelyje“)
Jei namuose auga vienas ar keli mažyliai ir „pasigavęs“ virusą vienas kuris sukarščiuoja, dažna mama būna pasiruošusi, kad netrukus sirgs ir kitas. Ar įmanoma sustabdyti ligų estafetę? Str. konsultantė – vaikų ligų gydytoja Ilona Stirbienė. (str. „Ligų estafetė“)
Pirmosios 70 nėštumo ir gimdymo dienų gali būti tikrų tikriausios atostogos – tokios, apie kokias seniai svajojote: su lėtais rytais, ilgais pusryčiavimais, mėgstamomis knygomis ir serialais, pasivaikščiojimais parkuose, lėta šopingo terapija ir visais kitais malonumais ir privalumais. Tačiau ne visos būsimos mamos privalumais pasinaudoja: renkasi dirbti iki pat gimdymo. Tokio pasirinkimo pliusai ir minusai – str. „Ar atostogauti?“
DĖMESIO! Mielosios skaitytojos, jei laukiatės ir norite papuošti rubriką „9 mėnesiai“, savo nuotrauką siųskite el.paštu nuotraukos@tavovaikas.lt
Viršelyje – 1 metų ir 9 mėnesių Barbora
Nors mergaitė mėgsta fotografuotis, šį kartą objektyvo bijojo. Jei ne tėtis Darius, dar nežinia, kaip viskas būtų buvę. Barborą ir tėvelį, pasak mamos Indrės, sieja ypatingas ryšys, vyras labai norėjo dukrytės ir jos sulaukė per savo gimimo dieną, balandžio 14–ąją. Galima sakyti, kad Barbora – išsipildžiusi svajonė.
Mergytė labai aktyvi, nemėgstanti palaukti, nenusėdinti vienoje vietoje, klauso tik vienintelio tėčio. Tėtį ir dukterį siejanti meilė tiesiog tvyrojo ore per visą fotosesiją. Nors Barbora judri kaip vijurkas, jos pomėgis – „skaityti“ knygeles, ji jau pažįsta daugybę pasaulio gyvūnų, net žino, kaip atrodo nykštukinė marmozetė, juokėsi mama.
Fotografės Nendrės nuotrauka
Fotografuota „Provanso fotostudijoje“; L.Asanavičiūtės g. 13 A, Vilnius; www.facebook.com/provansostudija/
„Nikolia“ suknelė. „Nikolia“ suknelę dovanoja Barborai.
