Portale TavoVaikas.lt apie Jaxoną rašėme kelis kartus. Ši istorija, kuri prieš dvejus metus pasklido po visą pasaulį, negali palikti abejingų. Berniukas, kuriam prognozavo mirtį iš karto gimus jau atšventė dviejų metų gimtadienį.
Jaxonas Buellis gimė 2014 m. rugpjūčio 27 d. Orlande, Floridos valstijoje. Jam – mikrohidranencefalija, sunkus smegenų apsigimimas, dėl kurio jis neturi dalies kaukolės ir 80 proc. smegenų. Sukrečianti jo istorija ir nuotraukos prikaustė viso pasaulio žmonių dėmesį. Jaxono tėvai Brandonas ir Brittany Buell aprašė savo patirtį knygoje: „Nemirksėk. Ko mažas berniukas, kuriam visi prognozavo mirtį, moko pasaulį apie gyvenimą” („Don’t Blink: What the Little Boy Nobody Expected to Live Is Teaching the World about Life”).
Už ryžtą gyventi tėvai praminė sūnų Jaxonu stipriuoju.
Jaxono situacija tokia unikali, kad nėra prognozių. Niekas nežino, kas jo laukia rytoj. Tėvams medikai sakė, kad jis nesulauks dvejų metų, bet jis sulaukė.
Mama Brittany sako kasdien stebinti, kaip jis auga. Jaxonas dabar sugeba daugiau, jis kiek judresnis, veide – daugiau išraiškų.
Kai žmonės jį kalbina, jis pasuka galvą. Jis atpažįsta savo vardą – jei tėvai kviečia „Jaxonai”, ima šypsotis. Jo rankos darosi imlesnės – kai mama pasilenkia ir kutena jį nosimi, jis siekia ranka veidą.
Šie pasiekimai atrodo visiškai įprasti augančiam vaikui, tačiau jam tai – milžiniški žingsniai pirmyn.
Mikrohidranencefalija – sudėtingesnė mikrocefalijos versija. Mikrocefalijos, kuri siejama su Zikos virusu, atveju smegenys būna, visos, tik jos yra mažesnės.
Medikų manymu, Jaxonui smegenys nustojo formuotis po kelių nėštumo savaičių. Jam trūksta 80 proc. smegenų. Gydytojai iš pradžių sakė, kad jis greičiausiai negirdės, nematys, negalės kalbėti, nes nėra už tas funkcijas atsakingų smegenų dalių. Nepaisant prognozių, jis girdi, mato.
Tėvai pastebėjo, kad jis turi uoslę. Jis jaučia skonį – nors dar maitinamas per vamzdelį, jam duodami skirtingi maisto produktai. Kartais mama pirštu įdeda jam į burną truputį želė ar ledų. Kai kuriuos produktus jis susiraukęs išspjauna, nuo kai kurių ima šypsotis. „Jis turi pojūčių, ir yra nuostabu tai matyti“ – sako mama.
Jaxonui patinka sutrintas avokadas, morkos, moliūgas. Jis labai nemėgsta bananų.
„Mūsų šeima tapo vieningesnė. Jaxono atvejis stebuklingas. Norime pasakyti kitiems – net sunkiausiu momentu reikia džiaugtis gyvenimu, vertini jį, branginti. Niekada negali žinoti, kaip bus. Jaxonas tai įrodo“.
Tėvai savo patirtį aprašė knygoje, kurios pavadinime – aliuzija į Kenny Chesney dainą „Nemirksėk”. Dainoje yra žodžiai: „Vieną dieną pabusi, būdamas 100 metų senumo, gyvenimas eis į pabaigą – nemirksėk, nes praleisi jį“. Todėl mažylio tėvai stengiasi, kad kiekviena diena Jaxonui būtų ypatinga.
„Jo gyvenimas puikus. Nežinome, kas bus rytoj, tačiau dabar jis čia, mes tuo džiaugiamės. Padarysime viską, ko tą dieną reikės Jaxonui“, – sako Brittany Buell.
