Prezidentas Gitanas Nausėda, antradienį skaitydamas metinį pranešimą, negailėjo kritikos valdantiesiems, vykdantiems švietimo reformas, kuriomis, anot jo, našta perkeliama ant mokytojų pečių. G. Nausėda teigė pasigendantis konkrečių veiksmų kuriant mokytojo profesijos prestižą. Šalies vadovas taip pat išreiškė viltį dėl „Tūkstantmečio mokyklų“ programos, kad ši netaptų reforma, skirta „europiniams pinigams įsisavinti“.
„Nesinorėtų, kad ir „Tūkstantmečio mokyklų“ programa taptų dar viena savitiksle reforma, skirta pirmiausia europiniams pinigams įsisavinti, o ne vaikų mokymosi sąlygoms pagerinti“, – pabrėžė G. Nausėda.
„Todėl būtina įvertinti tarpinius „Tūkstantmečio mokyklų“ programos rezultatus, tikrinant pažangos planų turinio atitiktį deklaruojamiems siekiams, laiku nustatyti trūkumus ir juos pašalinti“, – pridūrė prezidentas.
Šalies vadovas ragino valdančiuosius neperkelti švietimo reformų įgyvendinimo naštos vien mokytojams. Jis akcentavo, kad valdantieji, vykdydami pertvarkas, turi atsižvelgti į švietimo bendruomenės nuomonę.
„Šiuo metu priimami sprendimai ir dėl mokyklų tinklo pertvarkos kriterijų, ir dėl programų atnaujinimo – lydimi leitmotyvo, kad viskas nuspręsta, ir nieko naujo sugalvoti negalime. Šitaip politinių sprendimų našta didele dalimi perkeliama ant mokytojų pečių“, – teigė prezidentas.
„Mūsų pedagogai ir toliau negailestingai stumiami tarp tėvų reikalavimų kūjo ir švietimo biurokratijos priekalo. Vieni mokytojai praranda viltį. Kiti išeina. Arba neateina, net ir užbaigę valstybės remiamas pedagogikos studijas“, – pabrėžė G. Nausėda.
Šalies vadovas atkreipė dėmesį į tai, kad mokytojo profesija Lietuvoje vis dar nėra prestižinė, nors toks pažadas buvo duotas dar 2018-aisiais.
„Tad ar nebus taip, kad ir 2025 m. lygiai taip pat grąžysime rankas dėl mokytojo profesijos prestižo? Ar vėl triumfuos skeptikai, kurie dar prieš 5–6 metus sakė, kad užmojis atkurti tą prestižą baigsis šnipštu“, – akcentavo prezidentas.
„Prestižas arba yra, arba jo nėra. Ir sukurti jį gali tik konkretūs veiksmai, pavyzdžiui, mokytojų darbo užmokesčio didinimo programa“, – pabrėžė G. Nausėda.
Prezidentas nevengė įgelti ir opozicijai, raginančiai Švietimo įstatymo pakeitimus, tokius kaip mokyklų tinklo kūrimo kriterijų įtraukimas, priimti Seimo rudens sesijoje.
„Pasigirstantys siūlymai Švietimo įstatymo pakeitimus įgyvendinti vėliau arba ne visa apimtimi tėra dar vienas bandymas problemas sušluoti po kilimu“, – sakė G. Nausėda.
Jis paskatino ir švietimo bendruomenę aktyviau įsitraukti ir pasisakyti dėl planuojamų sistemos pakeitimų.
„Tuo pačiu kviečiu Lietuvos pedagogų bendruomenę aktyviau pasisakyti švietimo strategijos klausimais, padedant visuomenei geriau suvokti galimas alternatyvas. Jūsų, mieli mokytojai, pilietinė pozicija reikalinga dabar, o ne rytoj ar poryt“, – teigė prezidentas.
ELTA primena, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) vykdoma „Tūkstantmečio mokyklų“ programa siekiama mažinti mokymosi sąlygų ir pasiekimų atotrūkius tarp savivaldybių ir tarp skirtingų tos pačios savivaldybės mokyklų, atnaujinti ir sustiprinti jau veikiančias mokyklas.
Gegužės pradžioje pradėjo „Tūkstantmečio mokyklų“ programos pirmojo srauto savivaldybių pažangos planų įgyvendinimas. Antrojo srauto savivaldybių pažangos planų įgyvendinimas prasidės šių metų spalio mėnesį. „Tūkstantmečio mokyklų“ projektui finansuoti iš viso skirta 210 mln. eurų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo lėšų.
Šiuo metu Seime svarstomi Švietimo įstatymo pakeitimai, kuriais siekiama perkelti poįstatyminiame akte numatytus bendruosius ir specialiuosius mokyklų tinklo kūrimo kriterijus į įstatymą. Opozicija, nepritarianti daugumai kriterijų, nesutinka svarstyti pataisų komitete ir antradienį Seime pristatys atskirąją nuomonę dėl įstatymo pakeitimo projekto.
