Sekmadienį visa Lietuva sveikins tėčius, o Vilniaus meras Valdas Benkunskas sveikinimų lauks iš dviejų dukrų – dvejų metų Agotos ir paskutinę praėjusių metų dieną gimusios Marcelės. Tačiau, kaip pats sako, Tėvo diena jam svarbi ne tik kaip šventė, bet ir kaip proga sustoti bei permąstyti, kas iš tiesų svarbiausia.
Kita mero pusė
Šį ketvirtadienio vakarą LNK laidoje KK2 – išskirtinis reportažas, kuriame atsiskleidžia visiškai kita Valdo Benkunsko pusė: tėtis, vyras, blynų kepėjas ir žmogus, kurio žodis, pasirodo, šeimoje ne visada yra paskutinis.
„Su šita ponaite keliamės gana anksti. Dažnai būna ir penktą ateina, sako: „tėti, keliamės, einam kepti blynų“… Kartais miego būna trūkumas. Bet anksti kėlimasis turi ir privalumų – gali pasiruošti darbo dienai ir šiek tiek daugiau pabūti kartu“, – laidoje KK2 su dukra Agota atviraus V. Benkunskas.
Tiesa, virtuvėje – ne viskas pagal jo taisykles. „Makaronus mėgsta. Bet rytais būna blynai. Tik aš galiu kepti blynus, mama turi būtinai kepti tik širdelės formos. Yra tam tikrų taisyklių, kurias nustato Agota…“
Gryniausias matriarchatas
Šeimoje šiuo metu – gryniausias matriarchatas. Pats Valdas juokauja, kad boso poziciją šiuo metu užima… ne jis.
„Namuose išvis esu vienas vyras tarp trijų damų, bet jau jaučiu tą spaudimą, gerąja prasme. Nėra pareigų ar darbų – yra šeima su savo atsakomybėmis. O kad toną užduoda, ką mes galim daryti ir ko ne – tai čia šimtu procentų.“
Ir nors dažnam atrodo, kad būti meru – didžiulis pokytis, Benkunskas sako, jog tikrasis gyvenimo virsmas įvyko ne Vilniaus savivaldybėje, o šeimoje.
„Kai kurie draugai anksčiau susilaukė vaikų, o aš nesuprasdavau, kaip jie neturi laiko išeiti, pasportuoti ar praleisti savaitgalio. Dabar viską suprantu. Tu gyveni pagal ritmą, pagal rutiną, rūpesčius. Nesakyčiau, kad tai trūkumas – priešingai, tai turi tikrą gyvenimo reikšmę.“
Tarp juoko, rutinos ir ankstyvų rytų slypi tai, ką jis pats vadina pačiu tikriausiu gyvenimu.
„Ilgai laukiau to momento ir supratau, kad gali daug knygų perskaityt, daug laidų pamatyt, istorijų išgirst, bet šitas jausmas ir tai, kas vyksta auginant vaikus, niekaip neįmanoma apibūdint žodžiais. Tai turi pats patirti.“
