Maždaug nuo 8-ojo mėnesio kūdikis ima akivaizdžiai rodyti nepasitenkinimą priėjus, pakalbinus svetimam žmogui. Tai svetimų žmonių baimė, o jos atsiradimas reiškia normalią, nesutrikusią kūdikio raidą – tai didelis žingsnis į priekį.
Visiškai normalu, jeigu vos pamatęs svetimą žmogų jūsų kūdikis ima verkti, slepiasi ar kitaip bando išvengti bet kokio kontakto su nepažįstamuoju. Tokio amžiaus kūdikis jau ima skirti motinos ir tėvo veidą iš daugelio, todėl ir šypsena apdovanoja nebe visus jį pakalbinusius, o tik jam gerai pažįstamus.Šis svarbus vaiko raidos etapas greitai praeina ir po dviejų – trijų mėnesių kūdikis jau nebe taip jautriai reaguoja į svetimus žmones, nors šypsenos dalinimas jau lieka sąmoningas jo laisvos valios reikalas – jis aiškiai suvokia, kad labiausiai jis trokšta bendrauti su savo motina ir tėvu.
Labai svarbu šiltai reaguoti į tokį vaiko elgesį ir suprasti mažylio nenorą kontaktuoti su svetimais žmonėmis, nes sėkmingam atsiskyrimo baimės įveikimui reikalinga tėvų parama.
Jokiu būdu nesijauskite nepatogiai prieš kitus žmonės, kad vaikas pravirksta vos juos pamatęs. Jūs neturite turėti tam pateisinamos priežasties ar bandyti tai užglaistyti „dygstančiais dantukais”. Taip tiesiog yra – jūsų vaikas nori būti su mama, nes jis taip nori. Nedrausminkite vaiko, kad jis slepiasi įkniubdamas jums į krūtinę, vos pamatęs labai seniai matytą močiutę, nesiūlykite per prievartą mažyliui eiti pas seniai matytą dėdę ant rankų ir nesodinkite besipriešinančio vaiko atvykusiam pusbroliui ant kelių.
Sėkmingam saugumo jausmo formavimuisi vaikui reikia žinoti, kad jis gali pasitikėti artimais žmonėmis. Jaunos mamos dažnai pasimeta, ypač nuolat girdėdamos apie „pripratimo prie rankų problemą” (kuri neegzistuoja!), ir šiuo laikotarpiu, matydamos tokį intensyvų vaiko „prilipimą” prie savęs, išsigąsta, manydamos, kad tai jau turbūt per didelis pripratimas prie rankų.
Niekada neribokite savo artumo vaikui, neribokite jam meilės – mylėkite jį visaip, kaip galite ir iki nebegalėjimo. Tik jausdamasis mylimas ir žinodamas, kad turi šalia žmogų, kuris visada jam padės, visada stengsis pašalinti bet kokį diskomfortą, mažylis jausis saugus ir galės sėkmingai vystytis toliau bei noriai tyrinėti jį supantį pasaulį.
Normalu, kad kūdikis ima verkti, kai nebemato motinos. Imdamas atskirti svetimus žmones nuo savų, jis ima šypsotis tik saviems, džiugiai muistosi, matydamas priešais save motiną ar tėvą, o jo verksmas reiškia skausmą praradus su jais kontaktą. Jei netikėtai priešais save mažylis pamato nepažįstamus veidus, o gerai žinomas motinos ir tėvo veidas staiga dingsta iš akiračio (tėvai nuėjo pasisveikinti su kitais giminaičiais, palikdami kūdikį lovelėje), jis išsigąsta, nes būdamas dar labai mažas nesupranta, kad mama yra kažkur netoliese, ir ji niekur nedingo.
Labai svarbu suprasti, kad net ir audringa kūdikio reakciją į nepažįstamus žmones yra normalus reiškinys, ir jūs turėtumėte į tai reaguoti nedelsiant – „atsirasti”, paimti kūdikį ant rankų ir jį nuraminti.
Šis laikotarpis yra laikinas, o teisinga jūsų reakcija sustiprins įgimtą kūdikio įsitikinimą, kad jis sugeba prisikviesti tėvus juo pasirūpinti – jis pasijaus saugiu. Labai svarbu paguosti mažylį, įvardinti jo jausmus, jo išgąstį dėl svetimų žmonių, tarsi atspindėti jo jausmus, kad jam buvo negera be mamytės. Nors tokio amžiaus kūdikis dar atrodo labai mažas, svarbu atminti, kad kuo daugiau mes kalbame su mažyliai nuo pat pirmosios jo gyvenimo dienos, tuo sparčiau vystosi tiek jo fizinė, tiek psichosocialinė raida. Mažylis turi žinoti, kad bet kada papuolus į kokią nepageidaujamą situaciją, jis bus išgelbėtas ir paguostas, priešingu atveju, neguodžiami vaikai dažnai išmoksta „pasiguosti” patys – įsikniaubdami rankutėmis į antklodę, atsiribodami nuo aplinkos ar isteriškai verkdami.
Praėjus keliems mėnesiams, mažylis ima kitaip suvokti aplinką, jis ima suprasti mamos buvimą netoliese, net matydamas priešais save nepažįstamą veidą. Tinkamas tėvų reagavimas ir nuoširdus vaiko guodimas skatina mažylį pasitikėti jį supančiu pasauliu ir žmonėmis, ir „svetimų žmonių baimės” etapas baigiasi natūraliai.
Psichologė Karolina Gurskienė
