Gimus kūdikiui, mamoms itin aktualu atgauti buvusias kūno formas ir po šio gana sudėtingo laikotarpio bendrai atstatyti gerą kūno savijautą.
Žinia, kad judėjimas – vienas geriausių receptų, tačiau pirmuosius mėnesius ar metus nuo kūdikio atsitraukti ilgesniam laikui gana sudėtinga. Išeitis – mamos ir vaiko kineziterapinės mankštos. Apie jas teiraujamės „Laikas gyventi” kineziterapeutės Karolinos Samulėnaitės.„Kineziterapinės priemonės sporte ir gydyme taikomos labai plačiai. Tai puikus būdas bendrai fizinei būklei gerinti, reabilitacijai, kadangi tinkami kūno judesiai padeda atnaujinti, pagerinti ar išlaikyti kaulų, raumenų, širdies kraujagyslių bei kitų organizmo sistemų funkcinę būklę. Kineziterapinės mankštos, ar kalbėsim apie skirtas tik suaugusiems, ar apie mamų ir kūdikių, būna įvairaus intensyvumo, jose derinami judesiai ir kvėpavimas”, – pasakoja kineziterapeutė.
Mamos ir kūdikio kineziterapinėse mankštose dėmesys skiriamas tiek vaikui, tiek mamai. Priklausomai nuo kūdikio amžiaus, mamos išmoksta, kaip saugiai padėti mažyliui įgyti naujų įgūdžių, pavyzdžiui, apsiversi, šliaužti, sėdėti, kaip stiprinti raumenukus arba padėti atsipalaiduoti, jeigu kūdikis įsitempęs. Mankštose naudojamos tokios priemonės kaip gimnastikos kamuoliai, mažo svorio svareliai ir kamuoliukai, elastinės gumos. Mankštai tinkamas kūdikių amžius – 3-12 mėn., mankšta trunka apie 50-60 min.
„Kūdikiams tai – lyg žaidimas, tačiau judant stimuliuojamas organizmo augimas ir vystymasis, mažyliui susiformuoja teisingų judesių pavyzdžiai, skatinamas stambiosios motorikos vystymasis, – mankštos privalumus kūdikiams vardina kineziterapeutė. – Sportuodamos mamos ne tik gerina kūno savijautą, bet ir stiprina ryšį su kūdikiu, išmoksta, kaip taisyklingai jį mankštinti.”
Kineziterapeutė pasakoja, kad kiekviena mankšta turi būti ne tik įdomi, bet ir nedidelis iššūkis kūnui. Iš pradžių mankštos yra žemesnio intensyvumo, nes po nėštumo organizmas turi prisitaikyti ir prie nedidelio fizinio krūvio, nesukeliant kūnui streso. Lavinamos tokios fizinės ypatybės kaip jėga, ištvermė, pusiausvyra, judesių koordinacija, lankstumas. Vėliau mankštų intensyvumas pamažu didinamas, ilginamas pratimų atlikimo laikas, didinamas kartojimo serijų skaičius. Viena treniruotė skiriama daugiau jėgai, kita – ištvermei lavinti ir pan.
„Kūdikiai jaučiasi gerai, juk jie yra laikomi, glaudžiami, nuolat šalia mamos, jie stebi aplinką, vieni kitus. Žinoma, pasitaiko ir jautresnių dienų, kada mažyliai greičiau pavargsta arba išalksta, jiems nerimsta pilvelis arba dygsta dantukas – dėl to jų nuotaika būna dirglesnė, bet tai yra natūralus dalykas ir su šiais neramumais paprastai susitvarkome”, – tikina Karolina Samulėnaitė.
Pasak specialistės, būti fiziškai aktyviam kontraindikacijų nėra. Žinoma, svarbu atsižvelgti į tai, koks tas fizinis aktyvumas: ne visiems jis tinka toks pat. Svarbu žinoti, ar mama prieš nėštumą buvo fiziškai aktyvi, kokia tai buvo fizinė veikla, ar nėštumo metu mankštinosi, kaip praėjo nėštumas ir gimdymas. Ar yra kokių nors stuburo, sąnarių, širdies ir kraujagyslių sistemos, medžiagų apykaitos sutrikimų ir pan. Priklausomai nuo problemos skirsis parenkami pratimai, jų padėtys, intensyvumas.
Judėti natūralu ne tik pagimdžiusioms, bet ir besilaukiančioms moterims: „Žvelgiant tiek į žmogaus anatomiją, tiek į fiziologiją yra aišku, kad jis turi būti fiziškai aktyvus. Nėštumas yra nuostabus laikotarpis moters gyvenime ir visoms sveikoms nėščiosioms rekomenduojama būti fiziškai aktyvioms. Tačiau patartina sportuoti būtent besilaukiančioms moterims skirtose mankštose tam, kad saugumas būtų užtikrintas tiek mažyliui, tiek mamai”, – teigia kineziterapeutė.
Pasak Karolinos Samulėnaitės, mankštinantis gerėja mamos ir kūdikio deguonies ir maisto medžiagų apykaita, sąnarių paslankumas, bendra emocinė ir fizinė būklė, širdies ir kraujagyslių sistemos būklė, stimuliuojamos kvėpavimo ir nervų sistemos veiklos, mažėja rizika patirti nugaros skausmus, galūnių tinimus. Nemažai moterų pagimdo lengviau, lengviau atsistato jų bendra organizmo būklė. Taip pat tai yra puikus laiko praleidimas, dėmesys sau ir kūdikiui.
