Pusantrų metų dukrytę auginanti mama teiraujasi specialistų, ką daryti, kad jos mažylė nebūtų tarsi mamos „rankinukas“, visada prilipusi prie mamos, o norėtų ir mokėtų pažaisti viena.
Guoda klausia:
„Mano dukrelei 1,6 m. Ji visada šalia manęs arba savo tėčio, viena pažaidžia vos kelias minutes per visą dieną. Labai ją myliu, vis kartoju, kokia ji mums brangi, meili, stebuklas ir t.t. Vis dar maitinu savo pieneliu. Niekada nebuvome jos palikę vienos paverkti taip, anot kai kurių žmonių ir literatūros, skatinant jos savarankiškumą rasti pačiai užsiėmimų. Mano klausimas būtų toks: ar reiktų skatinti ją pažaisti, rasti sau veiklos vienai?“
Atsako Individualiosios psichologijos instituto konsultantė Nerilė Norkūnė, www.ipi.lt.
Jūsų dukrytė, kaip ir kiekvienas į šeimą atėjęs vaikas, ieško būdų kaip ji galėtų priklausyti šeimai, kaip jaustis pilnaverte šeimos nare. Noras priklausyti yra pagrindinis vaiko siekis. Vaikai stebi aplinką ir pasidaro savo išvadas, kaip jie šeimoje gali tapti reikšmingais. Jie greit supranta, kad būdami bejėgiai gauna daug dėmesio iš aplinkos, o tai pajutę neretai priverčia tėvus ir kitus šeimos narius šokinėti aplink juos.
Rašote, kad jūsų dukrytė pabūna vos kelias minutes viena. Jei teisingai suprantu, po kelių minučių ji pradeda verkti ir kažkuris iš tėvų turi būtinai prieiti. Guoda, jūsų dukrytė labai gerai žino ko nori ir jai puikiai sekasi gauti visą tėvų dėmesį. Gali būti, kad savo priklausymą šeimai ji supranta tik tokiu būdu, kai kas nors yra šalia ir ja užsiima.
Per daug globojami vaikai greitai supranta, kad ašaros duoda rezultatų, tai puikus būdas laikyti tėvus šalia savęs. Suprantu, kad jūs be galo mylite savo mažylę ir jums sunku ją palikti net kelioms minutėms, tačiau jūsų dukrytė turi išmokti pasirūpinti savimi, išmokti apsieiti be pastovaus dėmesio, išmokti jaustis savarankiška ir laiminga žaisdama viena.
Vaikas, kuris visą laiką yra dėmesio centre iš tiesų nėra laimingas vaikas, nes laimė neturi priklausyti nuo kitų žmonių dėmesio. Laimingas žmogus yra tas, kuris gali pats savimi pasirūpinti, o nuolatinis tėvų ar kitų šeimos narių buvimas šalia atima jam galimybę išmokti pasirūpinti savimi pačiam.
Guoda, norėčiau jus padrąsinti ir leisti mergaitei pabūti vienai. Pagalvokite, ką labiausiai mėgsta jūsų dukra, koks jos mėgstamiausias užsiėmimas – gal tai yra knygutės vartymas, gal mėgstamas žaisliukas. Tad siūlyčiau jums pabandyti duoti jai mėgstamų žaisliukų ir palikti ją vieną. Pirmus kartus nepalikite jos ilgam, tai gali būti ir 2 minutės. Geriausiai tam būtų skirti pastovų laiką, tokį, kuris yra jums patogiausias, pvz. ryte, kuomet turite atlikti kažkokius buities darbus.
Jei nepavyks pirmą kartą – nenusiminkite. Kitą dieną pabandykite vėl. Visuomet prisiminkite, kad kad tai darote dėl savo vaiko gerovės, o jūsų dukrytės amžius pats tinkamiausias ugdyti vaiko pasitikėjimą savimi ir savarankiškumą.
Sėkmės!
