53% NUOLAIDA ŽURNALO MANO NAMAI PRENUMERATAI
Tiesa ir mitai apie vaiko kalbą: kuo tikėti

Ar tikrai berniukai pradeda kalbėti vėliau už mergaites? (Logopedės komentaras)

Kūdikis mokosi kalbėti dar būdamas mamos pilvelyje. O jos balsą atpažįsta vos gimęs. Su mažyliu negalima kalbėti „vaikų” kalba. Ar šie ne vieną kartų girdėti teiginiai teisingi? Konsultuoja logopedė metodininkė Ingrida Liaudeneckienė.

Kalbą vaikas girdi dar gyvendamas mamos pilve.

Tiesa

Galbūt keista, bet kūdikis kalbos „mokosi” dar gyvendamas mamos pilvelyje. Nors garsus girdi prislopintus ir neaiškius, gimęs sugeba atpažinti mamos balsą, o kartu ir kalbos melodiją bei ritmą. Mamos įsčiose vaikas reaguoja į švelnias mamos mintis ir judindamas rankytes bei kojytes parodo, kad nori bendrauti. Švelniai jį kalbindama, glostydama savo nuogą pilvuką netrukus pajusite, kad vaikelis tarsi iš vidaus prisiglaudžia prie jūsų rankų. Toks bendravimas su dar negimusiu kūdikiu yra tarsi pirmos būsimos kalbos užuomazgos.

Kad šios mintys yra ne iš piršto laužtos, rodo aštuntajame dešimtmetyje amerikiečių atlikti tyrimai su nėščiomis moterimis. Jų buvo paprašyta kuo dažniau ir kuo švelniau kalbinti savo dar negimusius kūdikius. Visų moterų monologai buvo įrašinėjami. Kai gimę mažyliai buvo išnešti į naujagimių salę, paaiškėjo, kad puikiai atpažįsta savo mamos balsą, įrašytą magnetofono juostelėje. Išgirdę pažįstamą balsą tuoj pat nurimdavo. Kūdikiai reaguodavo ir į kitų moterų balsus, bet gerokai silpniau ir ne taip aktyviai. O mažyliai, su kuriais besilaukiančios visiškai nesikalbėdavo, nekreipdavo dėmesio į tokius įrašus.

Dvikalbėje šeimoje vaikai neišmoks taisyklingai kalbėti.

Ir tiesa, ir mitas

Jeigu mažylis gimsta dvikalbėje šeimoje, tai sėkmingai ir gana greitai išmoksta abi kalbas. Tiesa, iš pradžių būna šiek tiek painiavos žodyne – vienas žodis lietuviškas, kitas – ne. Vis dėlto ilgainiui atsirenka vienai kalbai būdingus žodžius. Bet yra vienas „bet”. Dvikalbė aplinka yra palanki tik tada, kai mažylio raida nevėluoja (vaikutis laiku guguoja, laiku taria pirmuosius žodžius). Antraip dvikalbystė dar labiau apsunkina kalbos raidą. Yra ir dar viena sąlyga: abu tėvai, kad ir kokia kalba bendrautų, privalo kalbėti tik taisyklingai, gražiai ir aiškiai, kad vaikui nepasirodytų, jog kalba yra tarsi vienos ir kitos kalbos žodžių „mišrainė”.

Paprastai sveikas vaikas maždaug iki penkerių metų jau pradeda skirti abiejų tėvų kalbas ir su abiem gali pasikalbėti nepainiodamas žodžių. Įdomu tai, kad kuo daugiau kalbų vaikas išmoksta ankstyvame amžiuje, tuo intelektas būna aukštesnis. Todėl galite nesibaimindami samdyti kitakalbę auklę. Kartais vaikai išmoksta svetimos kalbos tiesiog žiūrėdami televizorių.

Su kūdikiu reikia bendrauti „vaikų” kalba.

Mitas

Net ir su pačiu mažiausiu kūdikiu nereikia kalbėti vadinamąja vaikų kalba, kad neįprastų netaisyklingai tarti garsus. Bet nebijokite kalbėti mielu tonu, šiek tiek nutęsdami balsius, kūdikiai tai dievina. Daugelis tėvų kūdikius nesąmoningai kalbina lėtai ir aiškiai, dažnai kartoja tuos pačius žodžius. Taip mažiukas lengviau atsirenka jau pažįstamus garsus ir pradeda juos kartoti. Klausinėkite kūdikio, ar nešlapia, ar gera ir t. t. Jis jums atsakys taip, kaip sugeba: įdėmiai žiūrėdamas, šypsodamasis, vėliau kartodamas žodžius ir galų gale pasakydamas tai, ką nori pasakyti.

Guguojantį kūdikį patariama mėgdžioti.

Tiesa

Kūdikis kalbos mokosi mėgdžiodamas savo mamą, tėtį, šuniuką ar kitus kasdien girdimus garsus. Kuo dažniau kalbinsite vaikutį, tuo greičiau pats pradės kalbėti. Aguojantį, guguojantį ar čiauškantį kūdikį pamėgdžiokite (kartokite paskui jį „agu”, „gugu”, „lialia”), nes taip užmezgamas labai glaudus ryšys su juo ir jis yra skatinamas atsakyti. Tačiau mėgdžioti kūdikį galima ir reikia tol, kol dar taria neprasmingus žodžius.

Atlikti tyrimai rodo, kad ypač pagreitinti kūdikio brandos neįmanoma, tačiau galima ją sulėtinti nesudarant palankios aplinkos, pavyzdžiui, prastai maitinant, nelabai prižiūrint. Jeigu sulėtėja vaiko fizinė raida, sulėtėja ir gebėjimas laiku tarti pirmuosius žodžius. Apleisti vaikai iš asocialių šeimų vėliau pradeda net guguoti ar čiauškėti. Kad geriau vystytųsi kalbos įgūdžiai, ypač svarbu net ir naujagimį kalbinti, jam šypsotis ir dainuoti, kai būdrauja. Pasakokite jam viską, kas tik šauna į galvą. Pervystydama pasakykite, ką dabar veikiate, paėmusi ant rankų, ką matote už lango.

Berniukai pradeda kalbėti vėliau už mergaites.

Ir tiesa, ir mitas

Berniukai subręsta vėliau nei mergaitės. Jau dešimtmetės mergytės nori būti panašios į paneles, o berniukai atrodo vaikiškesni. Dėl to, ko gero, susidarė nuomonė, kad berniukai pradeda kalbėti vėliau už mergaites. Šis teiginys iš dalies teisingas, tačiau jeigu mama įtaria, kad mažylis kalba mažiau negu bendraamžiai ir dėl to nerimauja, turėtų kreiptis į pediatrą ir prašyti siuntimo pas logopedą. Paprastai mama geriausiai pastebi, kad vaiko raida vėluoja.

Kartais mamos baiminasi, nes antrasis mažylis pradėjo kalbėti vėliau už pirmagimį. Bėdų gali būti įvairių ir tikrai neverta laukti, nes kai kurias jų galima pradėti anksti taisyti. Kad berniukai dažniau turi kalbos sutrikimų, rodo ir tai, jog, tarkim, logopediniame darželyje iš dvylikos vaikų grupėje būna tik trys keturios mergaitės. Kodėl taip yra, sunku pasakyti. Todėl jeigu jūsų širdis sako, kad reikia griebtis kokių nors priemonių, geriau pasirodyti logopedui. Jis bent jau pakonsultuos ir nuramins, jei tai iš tiesų nieko bloga.

Vaikas pradeda mikčioti ko nors išsigandęs.

Ir tiesa, ir mitas

Maždaug nuo 3 iki 5 m. kai kurie vaikai pradeda mikčioti. Niekas neišgąsdino, tiesiog tuo metu labai aktyviai formuojasi vaiko mąstymas ir galvelėje sukasi labai daug minčių, kurių „nepaveja” žodžiai arba jų nepakanka. Kai pritrūksta žodžių, vaikas susijaudina ir gali pradėti strigti kalba. Jei priežastis – fiziologinė, vaikas nustos greitai mikčioti. Bet jei mažylis ilgai ir daug mikčioja, būtina kreiptis į gydytoją. Šis kalbos sutrikimas gali būti paveldėtas, nors ir negalima teigti, kad perduodamas genetiškai.

Jei giminėje yra mikčiojančių žmonių – ir vaikas gali mikčioti. Pavyzdžiui, neurologinės kilmės mikčiojimą gali sukelti jautri nervų sistema, nepalanki aplinka šeimoje. Jautri nervų sistema gali būti perduodama iš kartos į kartą ir kartkarčiais šeimoje pasitaiko mikčiojančių žmonių. Mažylis gali pradėti mikčioti ko nors išsigandęs, kai namuose atsiranda brolis ar sesuo ar vaiko gyvenime vyksta kitos svarbios permainos.

Rankų žaidimai lavina kalbą.

Tiesa

Rankų žaidimai, kai mažylis dėlioja smulkius daiktus, sega sagutes, yra vadinami smulkiosios motorikos lavinimu. Tai yra viena logopedinių pratybų dalių. Galvos smegenyse yra tam tikros zonos, atsakingos už kalbą, judėjimą. Kalbos zona yra šalia judėjimo zonos. Todėl jeigu laviname smulkiąją motoriką, tai ši zona aktyvina ir šalia esančią. Smulkiąją motoriką lavinti gerai ir ruošiant vaiką mokyklai. Paprastai, jeigu kalba yra sutrikusi, vaikas turi ir smulkiosios motorikos bėdų. Todėl žaisdama su mažyliu, tarkim, dėliodama kaladėles ir kitus smulkius žaisliukus, padėsite lavinti ir jo kalbą.

Mano išsaugoti straipsniai