Į šeimą atkeliavę maži žmogučiai užvaldo ne tik tėvų protą, mintis, jausmus, bet neretai užkariauja ir tėvų lovas. O kai kurie jų tėvų miegamuosiuose lieka ilgam.
Konsultuoja psichologė Rosita Pipirienė.
Miegoti kartu su kūdikiu paprastai būna mamos sprendimas. Dar neteko girdėti, kad tai pasiūlytų tėčiai. Šalia mažylio mama jaučiasi saugi ir rami, kad vaikeliui viskas bus gerai. Be to, miegantį naktį šalia kūdikį paprasčiau žindyti pagal poreikį. Nereikia keltis iš lovos, pakanka tik paduoti krūtį. Maitinančiosioms pieno mišinėliu truputį sunkiau. Reikia atsikelti ir paruošti pieno mišinėlio. Tačiau tą gali padaryti ir tėčiai. Antra vertus, šis patogumas gali turėti savo kainą. Mamos artumas ir užuodžiamas pieno kvapas gali skatinti kūdikį dažniau žįsti naktį. Todėl mama negali gerai išsimiegoti ir dėl to dieną gali būti pikta ir irzli.
Nerimaujančiąsias, kad šalia miegantį kūdikį netyčia gali prispausti ar uždusinti, skubame nuraminti – kol kas dar neteko girdėti, kad tai padarytų mamos, neapsvaigusios nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų.
Kur naktį dėtis tėčiui
Į klausimą, ar įsileisti kūdikį į tėvų lovą, turi atsakyti tik patys tėvai. Ne seneliai, draugai ar pažįstami. Tik atkreipiame jūsų dėmesį – spręsti turi ne mama, o abu tėvai. Jei tėčiui tai nepriimtina, poros santykiai gali dėl to pablogėti. Mat kūdikiui miegant kartu, tėvai turi planuoti laiką, kurį skirs vienas kitam. Vieniems tai nesukelia daugiau bėdų, o kitiems gali net sutrikdyti intymų gyvenimą. Viskas priklauso nuo tėvų požiūrio. Todėl kalbėdami apie savo jausmus būkite atviri. Jei nesate tikri, kad priimti į tėvų lovą kūdikį yra tinkamas sprendimas, kartu su partneriu galite nustatyti bandomąjį laikotarpį, pavyzdžiui, dvi savaites, po kurių ir nuspręsite, kaip jums visiems yra geriau.
Jeigu nuspręsite miegoti kartu su kūdikiu, jį guldykite ne tarp savęs, bet prie sienos, arčiau mamos. Taip tėtis nesijaus nuskriaustas. O mama patenkins poreikį miegoti šalia kūdikio ir jausti šalia mylimo žmogaus šilumą ir artumą. Dar viena išeitis – kūdikio lopšys, primenantis mamos įsčias ir pastatytas prie mamos lovos. Tada būsite tarsi kartu, bet kiekvienas turėsite savo asmeninę erdvę.
Dėl ko vyresnieji užsibūna miegamajame
Kūdikėlį tėvai mielai priima į savo lovą, bet pradėjusį vaikščioti mažylį jau ragina iš jos išsikraustyti. Tiesa, į kitą kambarį iškraustyti dažniausiai neskubama. O ir psichologai pirmais metais rekomenduoja visiems miegoti viename kambaryje. Mat pirmaisiais metais mažyliui formuojasi saugumo jausmas. Ir jei bus laiku ir tinkamai patenkinti mažo žmogučio jausmai ir poreikiai (bus pamaitintas, pervystytas, paimtas ant rankų, panešiotas, pamyluotas), jis jausis saugus.
Vadinasi, lengviau ištvers ir adaptaciją. Taigi, dažniausiai mažylis, atšventęs pirmąjį gimtadienį, į kitą kambarį neiškeliauja, o lieka tėvų miegamajame, tik paguldomas į jam skirtą lovą. Ir taip, žiūrėk, tęsiasi, kol pipiras pradeda lankyti mokyklą, o kai kuriais atvejais – ir dar ilgiau. Ypač tuomet, kai nėra galimybių arba noro vaikui skirti atskirą kambarį.
Neretai tėvai, bijodami, kad vaikiška lova ir joje besimėtantys žaislai sugadins namų interjerą, nori išsaugoti savo patogią miegamojo lovą ir nenori atsisakyti erdvios bei gražios svetainės. Be to, nereikia sukti galvos, kada ir kaip tai geriausia padaryti. Mat tėvams neretai atžala atrodo vis dar mažutė, todėl jie patys bijo atsiskirti su vaiku.
Metas kraustytis
Naujaisiais tyrimų duomenimis, visus vaikus iš visų lovų galima iškeldinti, kai mažylis jau atšventęs maždaug ketvirtąjį gimtadienį. Mat ketverių–šešerių metų vaikai (pagal kiekvieno jų brandą) yra pasirengę adaptacijai. Taigi, pasirengę ir kraustytis į savo kambarį.
Neretai tėvams nieko net daryti nereikia, kad jų atžalos panorėtų išsikelti į savo kambarį. Užtenka skaityti užuominas (tai galėtų būti vaiko užuominos apie norą turėti savo stalą, lovą, noras vakare vienam žiūrėti filumukus) ir pritarti pačių vaikų priimtiems sprendimams.
Štai viena pažįstama penkiametė mergaitė, apsilankiusi svečiuose, kur buvo pakviesta apžiūrėti naujos draugės lovos, grįžusi namo, kai atėjo metas keliauti į sapnų karalystę, paėmė iš savo lovytės, stovinčios tėvų miegamajame, patalus ir išėjo į svetainę, kurioje dažniausiai dieną žaisdavo. Kai mama paklausė, kur ji neša šiuos daiktus, mergaitė nesutriko: „Į savo kambarį.” Laimei, nesutriko ir mama. Nors galėjo, nes svetainėje stovėjo tik ne itin miegoti patogi sofa. Tačiau mama dukters nestabdė, o priešingai, palaikė jos sprendimą miegoti atskirai nuo tėvų. Liko atsakyti į vienintelį klausimą – kokią lovą įsigyti, kad mergaitei joje būtų patogu. Tai labai svarbus pirkinys, todėl reikėtų jo ieškoti leistis kartu su būsimos lovos šeimininku.
Beje, kartais vaikai, kraustydamiesi į kitą kambarį, nori paimti kokį nors daiktą ar baldą. Net jei jums to nesinorėtų, geriau sutikti. Taip mažylis naujoje erdvėje jausis patogiau ir saugiau.
Jeigu jums taip nepasiseks, kaip pasisekė tos mergaitės tėvams, siūlytume švelniai paraginti mažuosius keltis į savo kambarį patiems. Tik jokiu būdu nepabrėžkite, kad jums jau pabodo jūsų turtelis miegamajame. Tiesiog pasakykite, kad vaikas jau toks didelis, jog gali miegoti vienas. Kad būtų įtikinamiau, net galima pamatuoti mažylio ūgį ir parodyti, kad jis iš tikrųjų gerokai paaugo ir yra didelis.
Dviese vienoje lovoje
Gali nutikti ir taip, kad kraustytis į atskirą kambarį ir miegoti vienoje lovoje netikėtai susiruoš du panašaus amžiaus darželinukai. Arba nakvynei liks iš toli atvykusi bendraamžė pusseserė ar pusbrolis. Nesijaudinkite – nieko bloga nutikti neturėtų net jei vaikai bus skirtingų lyčių.
Aliarmo varpais skambinti nereikėtų net ir tuomet, jei vaikai panorės vienas kitą apžiūrėti. Atkreipkite dėmesį – net ir miegodami vienoje lovoje, mažieji sugeba atsiskirti savo teritorijas, į kurias pašaliniams patekti griežtai draudžiama. Ribas jie gali nusibrėžti ir padėdami žaisliukų ar pastebėję patalynėje esančią liniją.Dėl galimo išnaudojimo kartu į vieną lovą nerekomenduojama guldyti tik skirtingo amžiaus vaikų. Net jei jie būtų tos pačios lyties.
„Aš myliu tėtį”
Sulaukusiems ketvirtojo gimtadienio mažiesiems pradeda formuotis lytiškumas, todėl nieko keista, jei vieną dieną duktė pareikš: „Aš myliu tėtį, todėl už jo tekėsiu.” Vadinasi, nuo šiol ji ir miegos kartu su tėčiu. Tokie dukterų (kaip ir sūnų) meilės prisipažinimai kitos lyties tėvams neretai sukelia šypseną.
Mylėti tėtį nieko bloga, tačiau šiuo atveju tėtis turėtų dukteriai pasakyti: „Man labai gera, kad tu mane myli, tačiau tėtis ir mama pasirinko vienas kitą. Tu taip pat rasi savo vyrą, kurį labai mylėsi.” Tik neperlenkite lazdos – tai visiškai nerodo, kad su savo mylimuke dabar tėtis negali padūkti, pasikutenti lovoje ar kartu susiglaudę pažiūrėti filmuko. Nieko bloga tikrai nenutiks, jei retkarčiais, kai į namus atvyksta svečių, duktė miegos kartu su tėčiu. Net jei jai – jau nebe ketveri, o dešimt. Tačiau tai turi būti labiau išimtis nei taisyklė.
Kaip ir tais atvejais, kai dešimtmetis, pavyzdžiui, suserga. Tada mamos linkusios vaikus guldyti šalia savęs. Taip jos jaučiasi saugiau ir galinčios kontroliuoti esamą padėtį, o ir ligoniukas – labiau apgaubtas meile ir dėmesiu.
Tačiau vos tik mūsų ligonis pradeda sveikti, mes turime pasakyti „stop”. Nepiktai, o su meile, paaiškindamos, kad čia miegoti abiem nepatogu, arba pasakyti, kad jūs vėlai einate miegoti, todėl vaikui užmigti trukdo šviesa. Nebijokite paaiškinti, kad kol sirgo, jūs norėjote jam padėti, o dabar yra stiprus, todėl gali miegoti savo lovoje.
Kartais, ypač tuomet, kai tėčiai dirba pamaininį darbą arba būna ilgam išvykę, sūnus atsikrausto pas mamą į miegamąjį. Lyg ir nieko bloga. Tačiau kartais mamos taip elgiasi su berniuku pasijutusios vienišos. Vyresniems vaikams būtina privati ir niekieno neuzurpuota lova ar kitas lovą pakeičiantis baldas – išskleidžiamas miegamas fotelis, čiužinys ar pan.
Kai į lovą atsėlina baubas
Daugeliui turbūt pažįstama padėtis, kai naktį, kai mažylis jau atrodė, kad turėjo sapnuoti devintą sapną, jūsų miegamojo durys prasiveria ir po antklode bando šmurkštelti mažos kojytės. Mažasis pipiras bando teisintis, kad jam savo kambaryje vienam miegoti baisu. Tėčiai dažniausiai tuo klausimu būna gana griežti ir kategoriški, pasiūlo keliauti į savo kambarį, nes visokie baubai yra didžiausia nesąmonė. Ir tai visiškai normalu, nes jie reaguoja vyriškai. Bet mamos nebūtų mamos, kad nereaguotų moteriškai (kas irgi normalu) ir nepasielgtų priešingai. Juk tik vieną naktį.
Tokiu atveju didelė tikimybė, kad baubai į mažylio kambarį gali pradėti vaikščioti kasnakt. Vadinasi, kasnakt ir jūs miegamajame sulauksite svečių. Normalu, kad visos baimės sustiprėja naktį. Tačiau vaikas su jomis kovoti privalo išmokti pats. Todėl tokiu atveju, kai pas jus vidury nakties ateina išsigandęs mažylis, nuraminkite jį ir švelniai palydėkite atgal į lovą. Galite dar kelias minutes pasėdėti ant lovos krašto, bet geriau nesisiūlykite pagulėti šalia. Mat tada gali tekti šalia gulėti ir kitą, ir dar kitą vakarą.
Kas kita, jei tų baimių atsirado po trauminio įvykio, pavyzdžiui, didelio išgąsčio, tėvų barnio, gimus broliui ar sesei, patyčių darželyje. Priežasčių, t. y. neigiamų pokyčių, niekada nereikia nuvertinti ir pirmiausia jų ieškoti artimiausioje aplinkoje. Jei vaiką daugiau nei savaitė nesiliauja kankinti naktiniai košmarai ir patiems nepavyksta su jais susidoroti, niekada nereikia bijoti kreiptis į specialistus.
