Pasidomėjome, kuo ypatingi mažyliai, pasaulį išvydę pavasarį: kokie dažniausi mitai susiję su „pavasarinukais”?
Konsultuoja VšĮ VL VUL „Santaros klinikos” filialo vaikų pulmonologijos ir imunologijos skyriaus gydytoja dr. pulmonologė Sigita Petraitienė.
Pavasarį gimę naujagimiai turi silpnesnį imunitetą.
Ir tiesa, ir mitas.
Ko gero, visos kalbos nėra visiškai iš piršto laužtos – kitaip tariant, jos nėra tikrai teisingos arba tikrai neteisingos. Daliai mūsų, moterų, gamtos sąlygos išties daro įtaką – jos gali padaryti šiokią tokią įtaką ir pavasarį gimusiems kūdikiams. Jeigu naujagimis gimsta pavasario mėnesį, vadinasi, didžioji mamos nėštumo dalis buvo tamsiuoju metų laiku – rudenį ir žiemą. Tuo metu nėščioji turėjo mažiau galimybių pabūti lauke, mat ilgi, tamsūs ir šalti vakarai nevilioja ilgais pasivaikščiojimais. Net ir savaitgaliais neretai nėščiosios būna namuose, nes lauke arba lijundra, arba šaltis ir pūga, o saulėtų dienų tiek mažai, kad nėra kada jomis pasimėgauti. Net tos nėščiosios, kurios iki gimdymo sportuoja, vis tiek tai daro patalpose, tad neturi galimybės gauti tiek saulės spindulių, kad jų organizme susidarytų pakankamai vitamino D. Šaltuoju metų laiku aplinkoje cirkuliuoja daugiau virusų, kuriuos nusilpęs organizmas lengviau „pasigauna”, tad natūralu, kad nėščiosios bijodamos susirgti saugo savo ir būsimo kūdikio sveikatą ir stengiasi kuo rečiau išeiti iš namų.
Vadinasi, pati gamta lemia, kad pavasarį gimusių naujagimių organizme yra mažiau vitamino D, negu kitais metų laikais gimusių mažylių. Viena vitamino D funkcijų yra saugoti organizmą nuo įvairių ligų, tad jeigu kūdikio organizme šio vitamino trūksta, jis gali sirgti dažniau už tą mažylį, kurio organizme šio vitamino yra pakankamai. Antra vertus, jeigu nėščioji dažnai išeidavo pasivaikščioti, daug judėjo, galbūt dalį žiemos praleido šiltesniuose kraštuose, tuomet ir vitamino D jos, o kartu ir kūdikio organizme gali ir pakakti.
Pavasarį gimdysianti nėščioji turėtų vartoti žuvų taukų ir multivitaminų.
Tiesa.
Kiekvienai besilaukiančiai moteriai, kuriai gimdymo data numatyta pavasarį arba vasaros pradžioje, reikėtų pasitarti su nėštumą prižiūrinčiu gydytoju, ar nereikia papildomai vartoti žuvų taukų, vitaminų. Greičiausiai daugeliui nėščiųjų, kad naujagimis nepristigtų vitamino D, gydytojas patars juos vartoti. Kai kurioms būsimoms mamytėms, kurių didžioji nėštumo dalis būna šaltuoju metų laiku, gydytojai skiria dar ir vitaminų su mikroelementais, kad papildytų savo, o kartu ir vaisiaus organizmą visomis būtinomis medžiagomis. Labai svarbu nėščiosioms sveikai maitintis – valgyti visavertį maistą, vaisių, daržovių. Žiemą ir ankstyvą pavasarį vertėtų prisiminti nepelnytai pamirštus raugintus kopūstus, agurkus, marinuotus burokėlius. Visos šios daržovės suteiks organizmui reikiamų vitaminų ir padės išvengti užkietėjusių vidurių, nes jose gausu ląstelienos. Taigi, valgydama raugintas daržoves būsimoji mamytė gaus dvigubą naudą. Na, o kadangi žiema po truputį jau traukiasi, iki gimdymo dar galima suspėti paskatinti organizmą natūraliai pagaminti vitamino D. Saulėtą dieną reikėtų išeiti į lauką, pabūti saulutėje, pasivaikščioti, pajudėti. Vis dėlto kai gims „pavasarinukas”, patarčiau pasitarti su savo šeimos gydytoju arba pediatru, ar nereikia naujagimiui iškart skirti profilaktinės vitamino D dozės. Pati mama savo nuožiūra neturėtų keisti gydytojo nustatytos vitamino D normos, nes jo galima perdozuoti. Yra tam tikrų požymių, pagal kuriuos gydytojas gali nuspręsti, pakanka kūdikiui šio vitamino, reikia skirti jo anksčiau nei įprastai ar ne. Jei neramu, galima paprašyti, kad gydytojas skirtų atlikti vitamino D kraujyje tyrimą.
Mokslininkai nustatė, kad ir suaugusiems žmonėms, jeigu šie yra gimę pavasario mėnesiais, neretai trūksta vitamino D. Todėl būtina pasitarti su gydytoju, ar nereikėtų nuo pirmųjų gyvenimo dienų naujagimiui duoti profilaktinę vitamino D dozę.
Pavasarį kūdikį reikia saugoti nuo saulės.
Ir tiesa, ir mitas.
Mūsų šalyje ankstyvą pavasarį nebūna tiek daug saulėtų dienų, kad kūdikį reikėtų nuo jos itin saugoti. Paprastai reikėtų pasisaugoti gegužės mėnesio saulės, nes tuo metu ji būna aktyvi ir lepina savo spinduliais. Kovą ir balandį (priklausomai nuo metų) saulės gauname nedaug, oras dar būna gan šaltas, kad galėtume lauke išrengti vaikutį, tad ir naujagimio ar kūdikio šiais pavasario mėnesiais nėra reikalo tepti apsauginiais kremais. Vis dėlto pavasarį gimę kūdikiai yra šiek tiek pranašesni už gimusiuosius žiemą, mat pirmuosius anksčiau galima išvežti į lauką. Tarkime, jeigu lauke yra +10 ir aukštesnė temperatūra, o diena nėra vėjuota, jau savaitinuką galima trumpam išvežti su vežimėliu į lauką. Taip mažylis nuo pirmųjų savaičių grūdinasi, turi galimybę pakvėpuoti grynu oru. Na, o jeigu lauke siaučia vėjai ir su naujagimiu mama lieka namuose, būtina nepamiršti gerai išvėdinti butą. Kiekvieną buto patalpą reikėtų vėdinti po 5-10 min., paskui uždaryti langą ir kai prišils kambarys, tame kambaryje paguldyti kūdikį, o mamai atidaryti kito kambario langą. Per dieną 2-3 kartus reikėtų sąžiningai vėdinti visą butą. Derėtų nepamiršti ir vyresnių vaikų. Pavasaris yra klastingas metas, kai rytais šalta, dieną temperatūra pakyla, o vakare ir vėl tampa vėsu. Savo vyresnėlį, kuris lanko darželį, aprenkite keliais drabužių sluoksniais, kad auklėtoja vesdama jį lauką dieną galėtų nurengti ir vaikutis neperkaistų ir nesusirgtų. Labai dažnai vaikai pavasarį suserga kaip tik dėl to, kad yra per šiltai aprengti ir suprakaitavę paputus skersvėjui „pasigauna” aplinkoje cirkuliuojančių virusų. Kai namuose auga vos mėnesio ar kelių mėnesių kūdikis, itin svarbu rūpintis kaip tik vyresnio vaiko sveikata, nes nors iš mamos paveldėjo imunitetą iki pusės metų, mažiukas gali apsikrėsti nuo vyresnėlio.
Pavasarį gimę kūdikiai anksčiau įkvepia žydinčių augalų žiedadulkių ir nesuserga alergijomis.
Mitas.
Yra kaip tik priešingai. Pavasarį gimę kūdikiai anksčiau gauna žiedadulkių dozę ir didesnė tikimybė, kad ilgainiui jų organizmas įsijautrins. Alergija žiedadulkėms yra vadinama šienlige, kuria paprastai vaikai susergama 6-7 gyvenimo metais. Jeigu vaikas turi polinkį į alergiją ir nuo gimimo kvėpuoja alergenais, gali būti, kad šienlige susirgs jau būdamas 4-5 metų amžiaus. Labai retai, bet pasitaiko, kad šienlige serga ir kūdikiai. Naujagimis neturi įgimto atsparumo alergijai, nesaugo nuo jos ir mamos pienas. Tiesiog vienas turi polinkį ja sirgti, kitas – ne. Šienlige vaikas suserga tuomet, kai kelis sezonus iš eilės jo kvėpavimo takus veikia žiedadulkės ir persipildžius taurei organizmas įsijautrina. Na, o įvairiomis virusinėmis ar bakterinėmis ligomis „pavasarinukai” gali sirgti lygiai taip, kaip ir kitais metų laikais gimę mažyliai – labiausiai imlūs jiems tampa po 6 gyvenimo mėnesio, kai mažėja įgimta apsauga. Gydytojai pastebėjo, kad pavasarį gimę suaugę žmonės dažniau kreipiasi į gydytojus alergologus dėl ūmių alergijos priepuolių.
Ar žinai, kad…
– Nors atlikta daug mokslinių tyrimų, deja, bet iki šiol niekam nepavyko suprasti, kodėl gimimo laikas turi įtakos žmogaus charakteriui, polinkiui sirgti tam tikromis ligomis. Kol kas aišku tiek, kad žmonės, gimę pavasarį, yra didesni optimistai, tikintys, kad ir ko imtųsi, viskas bus gerai. Didžiausi optimistai gimsta balandžio, gegužės ir birželio mėnesiais. Jų optimizmą gali lemti didesnis laimės hormono serotonino kiekis, kurio pavasarį gimusiųjų smegenyse yra daugiau, nei gimusiųjų kitais metų laikais.
– Pavasarį gimę žmonės yra aukštesni už savo bendraamžius. Tokie duomenys buvo paskelbti prestižiniame mokslo leidinyje „Nature”, kai mokslininkai išmatavo per pusę milijono aštuoniolikmečių austrų. Tyrimo autorius, dr. Gerhardas W.Weberis iš Vienos universiteto, įrodė, kad balandį gimę vyrai vidutiniškai yra 0,6 cm aukštesni už bendraamžius, gimusius spalį. Pasak mokslininko, „balandinukų” aukštesnį ūgį galėjo lemti hormonas melatoninas, kurio kūdikis gavo dar gyvendamas mamos pilvelyje ir ką tik gimęs. Melatonino kiekis priklauso nuo šviesos, kuri ir aktyvina vaiko augimą. Kadangi vaisius ir kūdikis auga ne tolygiai, o „šuoliais”, „pavasarinukai” šviesos gavo daugiau, nei gimę kitais metų laikais.
