Kūdikių kolikos – tai tipiški pirmųjų gyvenimo mėnesių fizinio diskomforto simptomai, pasireiškiantys intesyviu ir stipriu verkimu. Kolikų metu kūdikis staiga pradeda verkti, dažniausiai vakare. Lyginant su įprastu kūdikio verksmu, šis verksmas yra garsesnis, intensyvesnis, aukštesnių tonų, jį galima pavadinti rėkimu.
Remiantis medicinine statistika, iki 20 proc. visų kūdikių kenčia nuo šio diskomforto, kuris paprastai prasideda nuo 2–3 gyvenimo savaitės ir trunka iki kelių mėnesių. Nors kolikos sukelia didelį stresą tėvams, jų priežastys nėra iki galo aiškios. Be to, kūdikių kolika nėra nei pavojinga, nei kenksminga ir praeina savaime.
Kas yra kolikos?
Medicininėje literatūroje galima rasti išvadą, kad kolikos yra kažkas panašaus į „naujagimio migreną“, tai yra galvos skausmus, kurie atsiranda nesubrendusios nervų sistemos fone. Tačiau mokslinių tyrimų duomenimis kūdikių kolikos dažniausiai yra įvardijamos kaip virškinimo trakte besikaupiantys dujų burbuliukai, kurie daro spaudimą žarnyno gleivinei.
Dauguma pediatrų pripažįsta, kad niekas nežino, kas yra kolikos, bet tai tikrai ne liga, o įprasta vaiko fizinė būklė. Vadinasi, turime suprasti, kad vaikas verkia būdamas visiškai sveikas – be karščiavimo, dehidratacijos ar alkio požymių. Darytina išvada, kad kolikos yra nepagrįstas, varantis į neviltį tėvus, ilgai trunkantis sveiko kūdikio šauksmas.
Vis tik šis fizinis diskomfortas vieniems būna mažiau skausmingas, kitiems – labai sunkus, reikalaujantis didelės tėvelių kantrybės ir, aišku, žinių, kurios gali padėti ir palengvinti kūdikio būklę. Vienintelis dalykas, kurį daugiau ar mažiau sugebėjo išsiaiškinti pediatrai, yra teorinės aplinkybės, galinčios sukelti kūdikiams kolikas ir padidinti jų trukmę bei skausmą:
– praalkęs kūdikis maitinimo metu labai skuba pasisotinti, todėl netinkamai apžioja motinos spenelį, arba maitinant mišinukais naudojamas netinkamos formos čiulptukas, arba čiulptukas su per didele skylute, dėl ko kūdikis pritraukia daug oro. Kitaip tariant, yra „prastos kokybės“ maitinimo technika, dėl kurios atsiranda skausmai virškinimo trakte ir sukeliamos kolikos;
– mažylis turi išleisti maitinimo metu susikaupusį orą, todėl būtina leisti jam atsirūgti. Priešingu atveju nepageidaujamas oras sukelia skausmingą spaudimą žarnyne – kolikas;
– kūdikis labai daug laiko praleidžia horizontalioje padėtyje, t. y. gulėdamas, todėl virškinimo procesas (taip pat ir dujų susidarymas bei pratekėjimas per žarnyną) sukelia papildomą diskomfortą, sunkumo jausmą bei skausmą – kolikas. Vis dėlto niekas nepanaikino tokio nuostabaus dalyko kaip gravitacija: kai mes praleidžiame beveik pusę dienos vertikalioje padėtyje, natūralus maisto ėjimas per žarnyną tampa panašus į sulėtintą judėjimą „linksmaisiais kalneliais“. Dabar įsivaizduokime, kaip viskas vyksta mums būnant horizontalioje padėtyje – žarnynas niekada nebūna tuščias, todėl tai, kas jame yra (įskaitant ir orą), vertikalioje padėtyje praeina daug greičiau negu horizontalioje;
– kūdikis labai daug verkia, o tai jau tikri spąstai. Jausdamas didelį fizinį diskomfortą mažylis ir verkia, ir šaukia. Plačiai atverdamas burną mažylis neišvengiamai nuryja vis naujas oro porcijas.Verksmo metu kūdikio pilvukas gali būti įtemptas ir gurguliuoti, nugara išriesta lanku, kojos pritrauktos prie pilvo ar ištiestos, pėdos šaltos, sugniaužti kumščiai, įtemptos ištiestos rankos. Tai reikėtų įvardyti kaip kolikos priepuolį. Kitos stipraus verksmo priežastys, apie kurias reikėtų pagalvoti, gali būti alkis, skausmas dėl mechaninio dirginimo ar sužeidimo, sušalimas ar perkaitimas, nuovargis ar per didelis įsijaudrinimas, padidėjęs jautrumas maistui, tačiau šiuo atveju turi būti dar ir kiti simptomai, pvz.: gausus atpylinėjimas ar vėmimas, užkietėję viduriai ar viduriavimas, odos pakitimai;
– kūdikis yra permaitintas. Kūdikiai turi įgimtą sotumo jausmą, todėl jiems reikėtų valgyti tik tiek, kiek jie patys nori. Jei kūdikis suvalgo maisto kiekį, kurio nesugeba suvirškinti (Jūs jį permaitinate), maisto likučiai, kuriems neužteko fermentų, žarnyne pradeda rūgti. Šio proceso metu žarnyne susidaro daug dujų, spaudžiančių jo sieneles. ir taip atsiranda kūdikio kolikos.
Kaip atpažinti kolikas?
Kolikoms nustatyti reikėtų pasitelkti trijų trejetų taisyklę:
– kūdikis verkia iki trijų valandų paeiliui;
– kūdikis verkia po tris valandas paeiliui bent tris kartus per savaitę;
– nurodyti verksmo periodai trunka jau tris savaites (ir daugiau).
Nežiūrint į intensyvaus verksmo priepuolius, kūdikis yra visiškai sveikas: jis nėra vangus, normaliai priauga svorio, valgo su apetitu, gerai miega ir, paprastai, visada gerai leidžia laiką, išskyrus šias tris pragaro valandas. Dar vienas pastebėjimas – didžiausias kolikų intensyvumas būna po pietų, link vakaro.
Kaip kolikų metu padėti kūdikiui?
Visi kūdikiai yra skirtingi, todėl universalių ar klasikinių pagalbos priemonių nuo kolikų nėra, jų reikia ieškoti kiekvienam individualiai. Yra keletas būdų, kuriais galite pabandyti pagelbėti kūdikiui, kad neišprotėtumėte patys. Dažniausiai siūlomi šie pasiteisinę pagalbos būdai:
Masažas. Nereikia masažuoti tik pilvuko – pamirškite tai! Švelniai masažuokite visą mažylio kūną ir stebėkite reakciją. Tačiau jei jis nepajaučia malonumo, nenurimsta verkęs ir šaukia dar labiau, reiškia, kad tai paprasčiausiai jam netinka.
Baltas triukšmas – tai pažįstamos ir jaukios atmosferos sukūrimas. Dažniausiai tėvų klaida slypi tame, kad jie vaikščioja ant pirštų galų ir išjungia visus galimus triukšmo šaltinius. Trumpai tariant, jie elgiasi taip, tarsi kūdikis, būdamas motinos įsčiose, buvo izoliuotas nuo įprastos aplinkos ir nieko negirdėjo. Nepamirškite, kad iki gimimo jis jau dalyvavo šeimos gyvenime, jautė aplinką, į kurią pateko gimęs. Ar besilaukdama motina gyveno tylumoje? Tikrai ne, ji gyveno kasdienį gyvenimą su būdingu jam triukšmu: šeimai ruošė maistą, plovė indus, klausėsi muzikos, žiūrėjo televizorių, bendravo su artimaisiais ir draugais, važinėjo automobiliu, lankėsi parduotuvėse, koncertų salėse ir t. t., ir visą aplinkos keliamą triukšmą girdėjo kūdikis. Natūralu, kad gimęs kūdikis turi girdėti tuos pačius pažįstamus ir jaukius jį supančio pasaulio garsus.
Kūdikių priežiūroje „baltojo triukšmo“ metodas pradėtas naudoti ne taip seniai. Jo atradėju laikomas Pietų Kalifornijos medicinos universiteto pediatrijos profesorius Harvey Karpas. Būtent jis susiejo kūdikio ramybės jausmą su tam tikro pobūdžio garsais. Nors baltojo triukšmo garsai yra šiek tiek iškreipti, tačiau daugelis kūdikių teigiamai reaguoja į garsus, kurie jiems primena girdėtus garsus būnant motinos įsčiose.
Tyla. Vis tik ypač jautriems kūdikiams pertekliniai garsai nereikalingi. Tai ne „baltojo triukšmo“ garsai, todėl emocijų ir įspūdžių perpildymas iššaukia kolikas. Šeimoje sutarkite su tylesniu radijo imtuvo ar televizoriaus garsu, kitu triukšmo pertekliaus mažinimu ar visi kartu patylėkite.
Supimas beveik visada padeda. Jūs galite nešioti kūdikį ant rankų, taip pat „lopšio“ padėtyje, traukiant jį kuo arčiau savo krūtinės, kad jis galėtų išgirsti Jūsų širdies plakimą.
Pasivaikščiojimas arba aplinkos pakeitimas. Jeigu Jūs jau keletą valandų esate namuose, išeikite į gatvę arba į parką. O jei kolikos priepuolis užklupo svečiuose ar viešoje vietoje, grįžkite namo.
Kūdikio vystymas. Nors kūdikių vystyklai šiuo metu yra jau seniai pamiršti, tačiau tai taip pat gali būti geras metodas, kuris teigiamai veikia labai jautrius kūdikius. Įsivaizduokite, kaip nepatogu kūdikiui, kuris tiek daug laiko praleido ankštose įsčiose ir staiga atsiduria didžiuliame pasaulyje, kur yra tiek daug vietos, kad net neaišku, kur dėti rankas ir kojas. „Grįžimas“ į buvusią aplinką, t. y. tvarkingas nestiprus vystymas, leidžia daugeliui kūdikių atsipalaiduoti ir surasti ilgai lauktą taiką su supančiu pasauliu.
Tinkamas maitinančios motinos maistas. Kūdikio žindymo laikotarpiu rekomenduojama atsisakyti aštrių, sūrių, keptų, marinuotų produktų, įvairių padažų. Rekomenduojama per dieną išgerti 3–6 puodelius žolelių, mažinančių pilvo pūtimą, arbatos (pankolių, kmynų, ramunėlių, melisos, liepų, mėtų, krapų). Maitinančios mišiniais šių arbatų gali duoti savo kūdikiams prieš ir po maitinimo po vieną arbatinį šaukštelį.
Maudymas. Vanduo yra pirmoji fizioterapijos priemonė namuose, kuri tiesiogiai padeda įveikti kolikas. Tačiau nemaudykite kūdikio per šiltame vandenyje! Vėsokas vanduo ir minimali šviesa gali kurti stebuklus.
Čiulptukas. Jei kūdikis yra vyresnis nei 28 dienos ir laktacija yra gerai nusistovėjusi arba jei kūdikis maitinamas iš buteliuko, pasiūlykite jam čiulptuką. Nemaistinis čiulpimas padeda vaikams atsigauti ir nusiraminti. Kolikų laikotarpiu tai yra puiki priemonė.
Susikaupusių dujų mažinimas. Kaip buvo minėta straipsnio pradžioje, pačios dujos nėra kolikos priežastis, bet jos pablogina kūdikio būklę. Jei kūdikis yra linkęs į kolikas ir dujų susidarymą, maitinant kūdikį darykite trumpas petraukas, kurių metu panešiokite kūdikį stačiomis, nespausdami mažyliui pilvuko bei skrandžio zonų, kad jis atsirūgtų. Tokiu būdu išeina nurytas oras bei sumažinamas slėgis skrandyje. Susikaupusias dujas žarnyne gali sumažinti kojyčių mankšta. Kūdikiui gulint ant nugaros keliolika kartų lengvai paspauskite sulenktas kojytes prie pilvuko, imituokite dviračio mynimą. Susikaupusių dujų mažinimui taip pat padeda kūdikio paguldymas ant pilvuko sulenktomis kojytėmis.
Šiluma. Šilti lygintuvu išlyginti ar kitaip sušildyti vystyklai, užkloti ant kūdikio pilvuko, labai gerai padeda sumažinti diskomforto simptomus. Jie ramina kūdikį ir suteikia saugumo jausmą.
