Prieš penkerius metus įkurtas privatus darželis „Klaužada” šiandien turi trijų gamtamokslių darželių tinklą Vilniuje. „Klaužados” vadovė ir edukologė Vilma Grigoraitienė nebijo griauti stereotipų ir ugdymo procesą nuolat atnaujina pažangiausiomis programomis ir priemonėmis.
Kiekvieną dieną „Klaužados” darželyje ugdymui naudojama išmanioji lenta, vaikai mokosi specialių kompiuterių pagalba. Tai buvo pirmasis darželis Lietuvoje, kuris pradėjo naudoti „Lego education”, o vaikų emocijas ugdo unikalia programa „Jausmų gėlės”. Su edukologe Vilma Grigoraitiene kalbamės apie naujųjų technologijų poveikį vaikams, racionalų jų naudojimą ugdymui ir tai, ko šiandien iš darželio tikisi tėvai.
Šiandien daug kas sako, kad šiuolaikiniai vaikai yra kitokie, negu buvo prieš 10 ar 20 metų, todėl ugdyti juos taip, kaip anksčiau, neįmanoma. Ką Jūs apie tai galvojate?
Šios kartos vaikai – hiperaktyvūs, linkę labiau individualizuotis, negu įsilieti į kolektyvą, jiems būdingas polinkis gilintis į save bei į virtualų pasaulį, aplenkiant gyvą bendravimą ir kitokius informacijos kanalus be interneto. Tai yra išskirtiniai šios kartos bruožai. Todėl mums, pedagogams, labai svarbu naudojant įvairias technologijas ugdyme, skatinti vaikus dirbti komandoje, ugdyti jų bendruomeniškumą, atsižvelgiant į kiekvieno individualius gebėjimus, emocinę būseną.
Edukologė, darželių tinklo “Klaužada” vadovė
Beje, ši karta daug mažiau apsaugota nuo manipuliacijų, negu kitos kartos, nes atsiskyrę nuo realybės žmonės yra priversti tikėti tuo, ką jie sužino internete ir ko negali patikrinti. Tie, kuriems dabar 30 ir daugiau metų, buvo auklėjami knygų pagalba, o dabartinė karta praktiškai vos ne nuo gimimo susipažįsta su mobiliuoju telefonu bei kompiuteriu. Šios kartos gyvenimo dinamika gerokai didesnė, todėl jie geba greitai priimti sprendimus. Jie puikiai moka valdyti informaciją, bet ją apdoroja skirtingai nuo ankstesnių kartų – greičiau, bet tik mažais kiekiais. Taip pat jie pasižymi gebėjimais gerai atlikti kelis darbus vienu metu. Pastebima tendencija greičiau suaugti – mažieji domisi vyresniųjų vaikų ar suaugusiųjų daiktais bei atributais. Žinodami ir išmanydami dabartinės kartos savybes, mes galime taikyti įvairius ugdymo metodus ir jie neturi būti kraštutiniai, pvz., vien tik kompiuteris ar vien tik mediniai žaislai.
Jūs pirmieji pradėjote naudoti interaktyvią lentą vaikų darželyje, papasakokite, kokio amžiaus vaikų ir kokius gebėjimus ji padeda ugdyti?
“Pirma skinkime tikrus obuolius, tik vėliau – obuolius ekrane”, – mes visada laikomės šio principo. Tinkamai ir tikslingai taikant IT, jos tampa puikiu įrankiu ugdant vaiką. Taikydami IT, mes praturtiname socialinį bendravimą tarp vaikų ir suaugusių, laviname rašytinę, sakytinę kalbą, skatiname vaikus pačius ieškoti ir rasti informaciją, tyrinėti, išreikšti save, lavinti vaizduotę. Interaktyvi lenta į mūsų darželį atkeliavo prieš 4 metus. Naudojant šią technologiją, sutelkiamas dėmesys į raidžių, garsų, skaičiavimo, rašymo, skaitymo įgūdžių tobulinimą, sudėties, atimties veiksmus. Mokytojai gali atkreipti dėmesį į socialinius (emocinius), bendradarbiavimo poreikius, skatina būti geru draugu, dalintis.
Žinodami ir išmanydami dabartinės kartos savybes, mes galime taikyti įvairius ugdymo metodus ir jie neturi būti kraštutiniai, pvz., vien tik kompiuteris ar vien tik mediniai žaislai.Edukologė Vilma GRIGORAITIENĖ
Šią priemonę galima naudoti mažose grupėse ir individualiai: iki 20 min. rytinėje ir popietinėje veikloje. Priemonė skatina vaikus sutelkti dėmesį, dalyvauti ir aktyviai veikti mokymosi procese. Liečiamas ekranas skatina tobulėti motorinius įgūdžius ir vizualiai išvysti naują patirtį. Interaktyvūs užsiėmimai naudingi mokinių pažintinėms funkcijoms, kadangi jie klasikinį didaktinį mokymo būdą, paremtą tik stebėjimu, papildo praktine veikla.
Taip pat naudojame ir asmeninius kompiuterius, pritaikytus darbui patiems mažiausiems vaikams. Jie yra visiškai bevieliai, atsparūs smūgiams ir vandeniui, turi patogias nešioti rankenas, jų ekranas sukasi aplink savo ašį.
Kai kurie tėvai baiminasi naujųjų technologijų neigiamo poveikio vaikams, tačiau jūs norite įrodyti, kad jų nereikia bijoti, o reikia paversti jas naudingu įrankiu ugdant vaiką.
IT neturėtų nutraukti natūralių žaidimų, o atvirkščiai, papildyti juos. Mūsų vaikai ir piešia, ir po balas braidžioja, ir vėžlį augina, ir per gumą šokinėja. Naujosios technologijos neturi sukelti emociškai žalingų patirčių, nepagarbaus elgesio, pažeisti privatumo, saugumo, jos neturėtų sukelti bauginančių situacijų, žiaurumo. Visos naudojamos technologijos turi būti saugios, draugiškos vaikams, naudojamos ugdymo tikslams.
Auga nauja karta, ir nuo technologijų mes niekur nepabėgsime. Nereikia jų bijoti, tik svarbu žinoti tam tikras taisykles. Darželyje mes irgi turime taisykles: technologijos skirtos ne žaidimui, mes nežiūrime kompiuteriuose filmukų. Pedagogai kiekvieną dieną ugdymo veikloje naudoja išmaniąją lentą ir/ar kompiuterius. Ruošdami užduotis, mokytojai atsižvelgia į kiekvieno vaiko poreikius, galimybes, raidos ypatybes, interesus, galimybes. Svarbu sudominti vaiką, motyvuoti mokytis. Pasitelkti naujas mokymosi technologijas, kuomet nebūtų mechaniškai įsimenama informacija, o mokoma ją susirasti.
Kadangi informacinės technologijos yra pažengusios toli į priekį, ugdymo įstaigos turėtų į tai atsižvelgti ir taikyti naujesnius, pažangesnius mokymo metodus. Pavyzdžiui, daug naudingesnė yra ne ta informacija, kurią verčiama įsiminti dideliais kiekiais, bet ta, su kuria dirbama ir kuri skatina mąstyti.
Informacinės technologijos neturėtų nutraukti natūralių žaidimų, o atvirkščiai, papildyti juos. Mūsų vaikai ir piešia, ir po balas braidžioja, ir vėžlį augina, ir per gumą šokinėja.Edukologė Vilma GRIGORAITIENĖ
Tačiau IT technologijos negali pakeisti natūralių ugdymo priemonių ir metodų, tokių kaip rašymas pieštuku, piešimas, lipdymas, kirpimas ir pan. „Kompiuteris gali išmokyti teisingai parašyti žodį „APKABINTI”, bet niekada nežinos nei rizikos, nei džiaugsmo, kaip iš tiesų apkabini, ar esi apkabinamas”, – yra pasakęs edukologas F. Rodgers.
Kita svarbi taisyklė – vasarą visos mūsų technologijos atostogauja. Su tėveliais sutariam, kad technologijas naudojame ugdymo procese, bet vakarais grįžus namo, mes linkime kuo daugiau bendrauti gyvai.
Kas yra svarbiausia tėvams, kurie atveda vaikus į darželį? Ko gero, praėjo tie laikai, kai tėvams rūpėjo tik tai, ką vaikai pietums valgė?
Tėvams rūpi, kad jų vaikai gautų kokybišką ugdymą – tai ir autorinė ugdymo programa, ir saugus vaikas, ir nedideli filialai, atvira ir nuoširdi komunikacija, bendravimas bei glaudus ryšys su tėvais. Labai džiaugiuosi, kad tėvams rūpi ne tik tai, ką valgė ir kiek miegojo jų vaikas. Mūsų vienas darželis įsikūręs Dvarčionyse, o du – Filaretų gatvėje, ir būna taip, kad pas mus vaikus tėvai atveža per visą miestą. Kokybiškas ugdymas yra vertybė tėvams.
Kai manęs paklausia, kuo mes ypatingi, atsakau, kad „Klaužada” yra gamtamokslis darželis. Tai nereiškia gamtos ar lauko darželis, nors mes gamtą labai mėgstam, einam į lauką kasdien, o vasarą visą dieną leidžiame lauke: išdykaujame vandens fontanuose, statome smėlio pilis, ieškome smėlio paslapčių, tyrinėjame augalus, sėjame, sodiname ir auginame įvairias daržoves. O kaip smagu miegoti vasarą lauke, pavėsyje, kaip aplink tyla, girdisi tik gamtos garsai!
„Klaužadukai” pasaulį pažįsta per potyrius – „aš liečiu, jaučiu, matau, girdžiu, ragauju”. Mums svarbiausia yra vaiko poreikiai. Lietuvoje švietimo sistema yra tokia, kad mūsų vaikai perkrauti informacija, kurios jiems nereikia. Jie mokosi to, ko niekada jiems neprireiks ir jie to nepritaikys. Kalbu ne tik kaip edukologė, pati turiu 3 vaikus, matau, kaip yra. Leisti vaikams patiems pasirinkti ir išmokti – mes gyvename šiuo šūkiu. Pas mus vaikai gali pasirinkti norimą veiklą, pavyzdžiui, pirmadienį, kai susirenka į darželį, auklėtoja pristato savaitės temą ir vaikai išsako, ką ir kaip norėtų apie tai sužinoti, išbandyti, kur nukeliauti. Mes kreipiame dėmesį į kiekvieno vaiko individualius poreikius – kokia jo raida, emocinė būsena. Stebime kiekvieno vaiko gebėjimus, analizuojame, ir tai jokiu būdu ne vertinimas. Labai nemėgstu žodžio „vertinimas” ir manau, kad kuo vaikai ilgiau bus nevertinami, lyginami vieni su kitais, tuo geriau.
Prieš interviu užsukau į Jūsų darželių feisbuko profilį ir nustebau, kiek daug jūsų darželinukai keliauja – į įvairius muziejus, mišką ir panašiai. Kodėl tai svarbu tokiems mažiems vaikams?
Labai svarbu daug keliauti, nes per potyrius vaikai pažįsta aplinką, pažįsta gyvenimą. Kalifornijos universiteto Los Andžele profesorius Albertas Mehrabian sukūrė vieną iš labiausiai žinomų taisyklių: 7 proc. informacijos pasisavinama atsižvelgiant į tai, KO mes mokome (informacija perduodama žodžiu); 38 proc. pasisavinama atsižvelgiant į tai, KAIP mes mokome (ar tik perduodame informaciją, ar ją iliustruojame, rodome vaizdinius ir pan.); 55 proc. pasisavinama atsižvelgiant į tai, KOKIA yra mūsų kūno kalba, ką mes pasakome ne žodžiais. Darželiuose “Klaužada” naudojama interaktyvi lenta, kompiuteriai ir ugdymo programa apjungia visas šias dalis į 100 procentų: mes perteikiame informaciją žodžiu, ją iliustruojame vaizdinėmis priemonėmis ir auklėtojas/mokytojas/pedagogas pabrėžia svarbiąsias detales, vaikai mato kūno kalbą, mato informaciją ir girdi balsą.
Kaip manote, kokius svarbiausius įgūdžius turi turėti į mokyklą išeinantys vaikai?
Labai liūdna, bet šiuo metu vis dar yra didžiulė atskirtis tarp darželio ir mokyklos. Deja… Skaityti, rašyti mes darželyje mokome, vaikai yra skatinami, bet tikrai neverčiame ir neversime. Man, asmeniškai, labai nepatinka tėvų, dabar jau ir mokytojų, sukelta panika: “Vaikas į mokyklą turi ateiti BŪTINAI mokėdamas skaityti, rašyti, skaičiuoti”. Aš manau, kad to vaikas turi mokytis mokykloje. Darželis ruošia tam, moko, jei vaikas nori, bet tikrai nesiima despoto vaidmens, kad įgalintų/priverstų vaiką tai daryti. Kai tėvai atveda vaiką į darželį, klausia, ar mes paruošim jį mokyklai. Tada aiškinamės, kas yra „paruošimas”, nes kiekvienos šeimos lūkesčiai skirtingi. Visada tėveliams atsakau, kad “taip, mes ruošimės, bet negarantuoju, jog Jūsų dukra ar sūnus tikrai išeis į mokyklą skaitydamas, rašydamas ar skaičiuodamas”. Čia kaip su kūdikių vaikščiojimu – anksčiau ar vėliau visi išmoksta. Kai kurie vaikai, išmoksta skaityti ir ketverių metų, bet kai kuriems sekasi sudėtingiau ir jie pradeda skaityti vėliau. Aš esu prieš prievartinį vaiko mokymą. Svarbiausi būsimo pirmoko gebėjimai, mano manymu, turėtų būti: savarankiškumas, kasdieniai gyvenimo įgūdžiai, socialinė, emocinė branda.
Jūsų darželis gyvuoja jau penkerius metus ir dirbate pagal savo unikalią ugdymo programą. Kodėl jums tai svarbu? Juk ne paslaptis, kad dabar susikūrė daug darželių, kurie užsiima tik vaikų priežiūra ir jų ugdymui bei lavinimui skiria minimaliai (arba jokio) dėmesio?
Šiuo metu darželiuose „Klaužada” dirbame pagal pačių sukurtą ugdymo programą „Aš augu ir žaidžiu kartu su Klaužada”, kurioje, atsižvelgiant į individualius vaikų poreikius bei pomėgius, daug dėmesio skiriama ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui. Sudarome galimybę kiekvienam vaikui vystytis pagal jo tempą. Vaikai skatinami būti smalsūs ir nepriklausomi mokydamiesi. Mūsų programa skatina vaikų savarankiškumą ir pasitikėjimą savimi, stiprina vaikų saviraišką.. Klaužados ugdymo modeliai orientuoti į šiuolaikišką šeimą ir vaiko pažinimo galių plėtotę remiantis Montessori pedagogika, kūrybiškumo skatinimą atsižvelgiant į Reggio Emilios ugdymo galimybes, taip pat programą „Gera pradžia” bei emocinio ugdymo sistemą „Jausmų gėlės”. Ugdymo procese naudojame įvairias šiuolaikinės technologijas ir komunikacijos priemones, kurios skatina vaikų kūrybiškumą, savarankiškumą, bendradarbiavimą.
Kitas dalykas, apie ką norime kalbėti – gabių vaikų ugdymas. Mes dažnai metame jėgas dirbti su vaikais, kuriems sunkiau sekasi, bet lieka nuskriausti itin gabūs vaikai. Viena žydų istorija pasakoja nutikimą, kaip mokytojas tėvams patarė pasamdyti korepetitorių tam tikriems dalykams, kurie jų vaikui nesiseka. „O kas jam sekasi?, – paklausė žydas, – aš pasamdysiu korepetitorių tiems dalykams, kurie jam iš tiesų sekasi”.
Pasirinkti gerą, kokybišką ikimokyklinį ugdymą teikiančią įstaigą taip pat svarbu, kaip ir universitetą. Juk mes “dedame” svariausius pagrindus augančiai asmenybei.