53% NUOLAIDA ŽURNALO MANO NAMAI PRENUMERATAI
Kai vaikui sukanka ketveri metai

Kai vaikui sukanka ketveri metai, nutinka kai kas įdomaus

Ketverių metų vaiką auginanti mama sunerimo – sūnaus elgesys staiga pasikeitė į blogąją pusę. Ji klausia specialistės, ar verta sunerimti, ar nieko nedaryti, nes tai natūralus raidos etapas, kuris savaime praeis?

Simona klausia:

„Mano sūneliui 4,5 metų. Maždaug jau 5 mėnesiai jo elgesys labai pasikeitė, atsirado lyg tokia kaip agresija. Pavyzdžiui, supykęs jis ima rėkti į akis ir net suduoda per ranką, sakydamas, kad aš neklausau jo. Aš bandau su juo ramiai pasikalbėti, bet jis dar labiau pyksta. Ar reiktų sunerimti? Gydytojas sako, kad čia vaikų toks amžius, jie rodo savo individualumą ir charakterį apie 5-6 metus. Esą vėliau išaugs”.

Atsako Individualiosios psichologijos instituto konsultantė Anastasija Pilkionienė

Sveiki,

kaip suprantu, Jūs nerimaujate dėl savo sūnelio pasikeitusio elgesio, ir net gydytojų pasakymas, kad tai būdinga tokio amžiaus vaikams, jūsų nenuramina.

4 metai – tai pereinamasis laikotarpis nuo ankstyvosios vaikystės prie ikimokyklinės vaikystės, kuris pasižymi nuolat didėjančiu vaiko sąmoningumu. Šiame amžiuje aktyviai formuojasi vaiko savęs vaizdas: koks aš esu, geras ar blogas, ką jaučiu, ką galiu ir ko negaliu, ar aš esu reikšmingas. Todėl vaikai labai jautriai reaguoja į kritiką, kuri dažnai yra tokių jausmų kaip liūdesys, gėda, nusivylimas, pyktis ir neigiamų minčių apie save atsiradimo priežastis. Vaikai dažnai nesupranta, kas vyksta su jais, negali pasakyti žodžiais, ką jie jaučia. Todėl savo jausmus išreiškia jiems žinomais būdais: rėkimu arba kokiu nors dažnai agresyviu veiksmu.

Greičiausiai tai vyksta ir su jūsų sūneliu. Augdamas jis bando įvairius elgesio modelius, pamato jūsų reakcijas į jo elgesį, susipažįsta su savo reakcijomis į įvairius įvykius, patyrimus ir situacijas. Gali būti, kad Jūsų sūnus norėtų jaustis lygus suaugusiems, todėl atsiranda agresyvus elgesys, kai jis taip nesijaučia. Svarbu, kad Jūs suprantate, kad Jūsų vaikas pyksta, ramiai reaguojate į jo pyktį ir bandote kalbėtis apie tai.

Ar vaikas išaugs iš tokio elgesio, priklausys nuo Jūsų veiksmų. Pirma, jeigu Jūs matote, kad Jūsų vaikas pyksta, reikėtų jam pasakyti, kad jis dabar pyksta, todėl taip elgiasi. Taip vaikas išmoks, kad jeigu jo kūnas reaguoja tokiu būdu, tai jis jaučiasi supykęs.

Antra, leiskite vaikui nusiraminti, pamokykite įvairių nusiraminimo ir atsipalaidavimo pratimų, duokite jam laiko ir vietos pabūti vienam su savo mintimis ir jausmais.

Kai vaikas nurimo, tada jau galima su juo kalbėtis, kas įvyko, kodėl, kas buvo prieš tai, kaip jautėtės Jūs. Svarbu aptarti su vaiku ir elgesio taisykles, kaip jis gali elgtis, kada supyksta, kaip negalima elgtis. Galima kartu nupiešti taisykles ir pakabinti jas matomoje vietoje, kad vaikas prisimintų jas esant reikalui. Taip pat reikėtų susitarti su sūnumi ir dėl natūralių pasekmių dėl jo netinkamo elgesio, tai galėtų būti, pvz., kažkokios malonios veiklos praradimas.

Jeigu Jūs nuolat kalbėsitės ir laikysitės taisyklių bei susitarimų, sūnaus elgesys tikrai pradės keistis.

Sėkmės!

Mano išsaugoti straipsniai