Kas yra laisvas žaidimas ir kokia jo svarba šiuolaikinio vaiko gyvenime? Atsakymų į šiuos klausimus ieško lauko pedagogikos principus išmanantys pedagogai.
„Laisvas žmogus nė vieno mokslo neturi mokytis vergiškai (…) prievarta sielai įkaltos žinios yra netvirtos. Geriausias būdas mokytis yra žaidimas” (Platonas, „Valstybė“)
Būtinybė vaikui
Didžiosios Britanijos organizacija „Play England“ laisvą žaidimą aprašo kaip nestrūktūrizuotą ir vaikų inicijuotą veiklą, kuriai nekeliami suaugusiųjų sugalvoti tikslai ir reikalavimai bei veiklos principai. Bet tai nereiškia, kad suaugusieji nekreipia dėmesio į vaiką. Jų užduotis – suteikti saugią aplinką bei priemones, neturinčias nustatytos paskirties, jie gali į žaidimus įsitraukti patys, svarbu palikti žaidimo vadeles vaikams.
„Laisvo žaidimo metu įsitraukdami ir dalyvaudami žaidimuose kaip lygiaverčiai dalyviai, stebime vaikus, kokių priemonių jiems reikia, įvedame naujus žodžius į jų žodyną“, – pasakojo „Miško darželio” Smiltynėje (Klaipėda) auklėtojas Aleksandras Tereščenko.
TAIP PAT SKAITYKITE:
Kas nutiks, jei vaiko nuolat klausite vaiko „O kaip tu manai?“
Kaip elgtis, kai gimsta „kitoks“ vaikas
Laisvo žaidimo galimybės suteikimas, suaugusiesiems dažnai yra kur kas daugiau pastangų reikalaujanti užduotis, negu standartinių užduočių ar žaidimų vykdymas pagal vyresniųjų nustatomas taisykles. Tokio žaidimo metu suaugusiesiems tenka išmokti susilaikyti nuo įprasto vadovavimo, net švelnių patarimų davimo – reikia būti vaikų draugais, o ne auklėtojais.
Laisvas vaikų žaidimas gamtoje – tai nepakartojama patirtis ir atsiminimai, kuriuos galime suteikti mažiesiems ankstyvojoje vaikystėje. Jis atskleidžia vaikų talentus, ugdo žinių troškimą ir parodo kokie „dideli“ ir savarankiški vaikai gali būti“.Auklėtoja Giedrė RUŠINĖ
„Play England“ publikuotoje, ankstyvosios vaikystės tyrėjų Džoanos Santer ir Kerolės Griffifs parengtoje literatūros apžvalgoje „Laisvas žaidimas ankstyvoje vaikystėje“ (Free Play in Early Childhood, 2007) nurodoma, kad į laisvą žaidimą norintys įsijungti suaugusieji turi būti jautrūs ir atsargūs – neįsijungti per anksti, nenutraukti ar nesugadinti žaidimo, neatimti iš vaikų prabangos klysti ir mokytis iš savo klaidų.
Laisvą žaidimą prižiūrintys ar į jį įsijungiantys suaugusieji turi gebėti vertinti, planuoti situaciją, stebėdami vaikų žaidimą pajusti, kaip galima praturtinti jo kontekstą, kaip plėsti vaikų žinias. Suaugusieji taip pat turi aktyvų vaidmenį kvestionuodami laisvo žaidimo metu pastebimus stereotipus, antisocialų elgesį.
Laisvas žaidimas taip pat nereiškia ribų nebuvimo. Ribos apmąstomos atsižvelgiant į vaikų poreikį žaisti ir, labai dažnai, patys vaikai nujausdami, kas saugu, o kas ne, bei kas yra ir kas nėra vertybė nusibrėžia savo taisykles.
Toks žaidimas vyksta tiek vienatvėje, tiek su bendraamžiais, tiek uždarose, tiek atvirose erdvėse. Pastarosiose vaikai linkę gerokai daugiau žaisti laisvo žaidimo principais. „Laisvas vaikų žaidimas gamtoje – tai nepakartojama patirtis ir atsiminimai, kuriuos galime suteikti mažiesiems ankstyvojoje vaikystėje, – pastebėjo „Miško darželio” auklėtoja Giedrė Rušinė. – Manau, jog laisvas žaidimas atskleidžia vaikų talentus, ugdo žinių troškimą ir parodo kokie „dideli“ ir savarankiški vaikai gali būti“.
Esminė raidos sąlyga
Tėvai savo vaikams nori suteikti geriausias sąlygas būti fiziškai sveikiems, sukurti emocinį foną, kuris padėtų jiems harmoningai vystytis, supažindinti vaikus su kuo daugiau užsiėmimų, veiklų, įdiegti kuo daugiau žinių jau ankstyvojoje vaikystėje.
Nors Lietuvoje terminas, kuris šiuos dalykus puoselėja, yra jau senokai pamirštas ir „išėjęs iš mados“, britų, skandinavų bei Šiaurės Amerikos tyrėjai skiria daug energijos įrodinėdami, koks svarbus yra laisvas žaidimas.
Jau prieš 25 metus Skandinavijoje atsirado lauko pedagogikos samprata, puoselėjanti laisvo žaidimo metodiką. Šiuo metu apie 38 proc. visų Skandinavijos darželių sudaro lauko darželiai. 2010 metais Pietų Karolinos Universiteto fizinio lavinimo mokslų specialistai Ruselas Peitas (Russell Pate) ir gydytoja Dženiferė O’Neil (Jennifer O’Neil) įrodė, kad aktyvaus laisvo žaidimo metu vaikai gauna didesnius fizinius krūvius ir didesnę naudą raumenų vystymuisi, negu žaisdami struktūruotus sportinius žaidimus. Vienas naujausių Lojolos Universiteto Medicinos centro tyrimų Čikagoje, įrodė, kad vaikai, žaisdami laisvus žaidimus, patiria pastebimai mažiau traumų ir yra linkę rečiau susižeisti.
Jau minėtame „Laisvas žaidimas ankstyvojoje vaikystėje“ nurodoma, kad laisvo žaidimo metu vaikai sužino, kokios yra medžiagos, priemonės ir kokios jų paskirtys arba galimi panaudojimo būdai bei panaudoja šias žinias apie medžiagas kūrybiniame žaidime, atskleidžia savo emocijas ir vidinius jausmus, taip pat, kaip ir polinkius bei interesus, išlaiko emocinę pusiausvyra, fizinę ir mentalinę sveikatą ir gerovę.
Taip pat laisvo žaidimo metu vaikai susiduria ir sprendžia gimimo ir mirties, gėrio ir blogio, stiprybės ir bejėgiškumo klausimus, o šių problemų sprendimas padeda pereiti į savarankišką gyvenimą. Žaisdami laisvai vaikai gerina socialinius dalijimosi, veikimo paeiliui ir derybų įgūdžius, išmoksta spręsti konfliktus bei gerina bendravimo ir kalbos žinias. Simbolių panaudojimas laisvo žaidimo metu ne tik vysto kūrybingą asmenybę, o ir padeda formuluoti aiškias mintis ir pereiti iš jutiminio gyvenimo etapo į loginį etapą.
Tradicijos Lietuvoje
Gražiausi prisiminimai dažnai aplanko mintimis persikėlus į senelių kaimus, namų laiptines, erdves po balkonais – į iš paklodžių pasistatytus rūmus, pas iš šakų, žolių, gėlių pasigamintus vaikelius. Senelių pasakojimuose atgyja išdaigos namų ūkio ar buities darbų metu, kurių tais laikais būta kur kas daugiau dėl technologijų nebuvimo, o dirbant darbus ir žaidžiant išmokta viskas, ko gali prisireikti gyvenime.
Technologijų supaprastintas pasaulis neleidžia vaikams patirti nė akimirkos nuobodžio, būtino žaidimo poreikiui atsirasti, vaikus, jei tik reikia, visą parą gali „užimti“ kompiuteriai, planšetės. Ir tai tik tuo atveju, jei vaikai vis dar turi laisvo laiko įtemptoje būrelių, mokyklėlių dienotvarkėje.
Laisvas žaidimas suteikia galimybę vaikui pačiam spręsti savo uždavinius savo tempu. Taip žaisdami vaikai auga daugiau pasitikėdami savimi. Be abejo, tai, kad vaikai pasitiki savimi, yra ramesni, gyvena savo tempu, užsiima tuo, kuo dega ir tiek, kiek nori, turi įtakos jų kūrybiškumo ugdymui.Psichologė Milda ČEIKIENĖ
Psichologė Milda Čeikienė pastebi, kad šiuolaikinis gyvenimo būdas kartais neigiamai veikia tėvų ir vaikų santykius: Šiandien visi skubame ir raginame skubėti vaikus. Kai skubi, daraisi nedėmesingas ir nervingas. Gal todėl ir vaikų hiperaktyvumo sindromo diagnozuojama vis daugiau? Juk viena iš šio sindromo priežasčių yra ne tik biologiniai veiksniai (organiniai smegenų pokyčiai, neurocheminės, genetinės priežastys), bet ir padidėjęs jautrumas, menka apsauga nuo dirginimo“.
Jau daug metų užsiėmimus vaikų raida besidominčioms šeimoms vedanti M. Čeikienė laisvą žaidimą apibūdino kaip būtiną sąlygą sveiko ir pasitikinčio savimi vaiko augimui. „Laisvas žaidimas suteikia galimybę vaikui pačiam spręsti savo uždavinius savo tempu. Taip žaisdami vaikai auga daugiau pasitikėdami savimi. Be abejo, tai, kad vaikai pasitiki savimi, yra ramesni, gyvena savo tempu, užsiima tuo, kuo dega ir tiek, kiek nori, t.y., iki galo gali „išžaisti“ savo situaciją, turi įtakos vaiko kūrybiškumo ugdymui. Kūrybiškumą ugdo ir aplinka, pirmiausia, tai šeima, joje esanti padrąsinanti atmosfera“.
Paprasta ir genialu
Tam, kad vaikai augtų kūrybingomis bei protingomis asmenybėmis, nereikia investuoti daug pinigų – genialumas slypi paprastume.
Laisvam žaidimui būtinos tik tokios sąlygos: laisvė laiko ir dienotvarkės atžvilgiu, priemonės, kurios neturi paskirties ir gali būti naudojamos skirtingais būdais, įvairios medžiagos, daiktai iš realaus pasaulio, o ne pirktiniai žaislai. Svarbu ir laisvo žaidimo trukdžių pašalinimas: tikslų ir vertinimų atsisakymas, nurodymų ir instrukcijų pamiršimas, laisvesnio ir lėtesnio dienos ritmo sukūrimas.