Kodėl vieni vaikai būna savarankiškesni už kitus vaikus, kaip skatinti vaikų savarankiškumą ir kokių klaidų nedaryti? Šiuos klausimus uždavėme patyrusiai ikimokyklinio ugdymo pedagogei, kuri pateikia vertingų pastebėjimų ir patarimų.
Viena mama, auginanti penkerių metų sūnų, klausia vaiko:
– Sūneli, o kas tave rengia darželyje?
– Aš pats, – atsako sūnus.
Vadinasi, vaikas gali viską pats, bet jam patogiau, kad už jį tai atlieka mama.
Skirtumas tarp savarankiškumo ir atsisakymo padėti
Savarankiški veiksmai, kai vaikas vienas nusirengia, vienas žaidžia, susitvarko savo žaislus ir kt., turi įtakos vaiko emociniam savarankiškumui ir gebėjimui atsiskirti nuo tėvų. Labai svarbu, kad vaikas, kai tik geba, mėgintų pats nusirengti ir apsirengti suaugusiojo akivaizdoje. Patartina jam sakyti „daryk tai pats”, užuot sakius „daryk tai vienas”. Taip vaikas pradės skirti savarankiškumą nuo kitų atsisakymo padėti.
Pradėkite nuo mažų užduočių
Patariu kuo dažniau patikėti vaikui nedideles užduotis. Jis didžiuosis galėdamas jas atlikti, juolab, jei pasakysite, jog iš jo tikitės, kad pieštukai bus gražiai sudėti savo vietoje, arba kad naminio gyvūnėlio dubenėlis visada bus pilnas švaraus vandens…
Vaikams labai patinka atlikti patikėtas jiems užduotis, pavyzdžiui, pavasarį visi kartu į vazonėlius pasodinome petražolių, krapų bei salotų, sodindami aptarėme, jog dabar kiekvienas turės pasirūpinti savo vazonėliu, t. y., palaistyti kasdien. Vaikai tiesiog tryško džiaugsmu, kasdien vos įžengę į grupę, bėgdavo prisipilti vandens į laistytuvą, laistydavo savo augalėlius (dažnai vanduo pildavosi ne tik į vazonėlius, bet ir ant grindų… Bet juk nepabandęs nesužinosi, kiek to vandens reikia pilti, kad neišsipiltų per kraštus), tikrindavo kas valandą, gal jau paaugo… Taigi, kaip matote, vaikai buvo tikrai atsakingi ir savarankiški!
Siūlau ir tėveliams namuose suteikti savo vaikui panašios veiklos, nepatikėsite, kokie gali būti stulbinantys rezultatai. Tik svarbiausia, stenkitės, kad jūsų nurodymai vaikui būtų paprasti ir aiškūs.
Nepamirškite saugumo
Dar norėčiau akcentuoti, jog savarankiškumo reikia mokyti saugiai. Saugi laisvė būtina norint tinkamai ugdyti vaiko savarankiškumą. Pateiksiu pavyzdį: trejų metų Jonukas buvo labai judrus, viską norėjo daryti pats,vaikštinėdamas po parką jis nusprendžia peršokti balutę. Deja, vaikas griūva, užsigauna, verkia ir šaukia, kad daugiau niekada jis nešokinės per balas. Mama jį pakelia, šluosto ir ramina. Bet po kiek laiko vaikas ir vėl yra kupinas ryžto, nes mama jį padrąsino šokti į tolį, bet parengė jam kur kas labiau pritaikytą aikštelę, pasiūlė peršokti apskritimą, kurį nubraižė smėlyje.
Kai vaikas jaučia tėvų palaikymą, jis nenusivilia dėl savo nesėkmių, nes žino, kad iš suaugusiųjų gali tikėtis pagalbos ir padrąsinimo būti atkakliam. Labai svarbu, kad vaikas augtų saugioje ir atviroje aplinkoje.
Vaikų darželis ir vaiko savarankiškumas
Vaikas, prižiūrimas kolektyve, iš tikrųjų būna daug draugiškesnis ir savarankiškesnis. Darželis labai prisideda ugdant intelektinį ir fizinį vaiko savarankiškumą. Tam čia yra daugybė veiklos. Auklėtoja, paaiškinusi vaikui, kaip jis turi daryti darbelį, pamažu nuo jo atsitraukia, kad jis pats galėtų imtis iniciatyvos rinkdamasis būdą, kaip padaryti ir kokią medžiagą naudoti (be to, tai skatina ne tik jo savarankiškumą, bet ir kūrybiškumą).
Mieli tėveliai, tik jūs vieninteliai geriausiai pažįstate savo vaiką ir galite uždegti žalią šviesą jo savarankiškumui. Pirmiausia, parodydami, ką jis geba daryti, tačiau niekada jo neskubindami. Svarbiausia – nieko nedaryti prieš vaiko valią, nes tai gali įstrigti jo atmintyje kaip blogas prisiminimas, kuris trukdys vaiko norui vėl bandyti ką nors daryti iš naujo.
Kad vaikas tikrai išmoktų būti savarankiškas, jam reikia suteikti teisę eiti pirmyn savo ritmu.
