Ar būtina girti vaikus? Daugelis sako, kad taip. Tačiau yra manančių, jog pagyrimai skatina vaikų egoizmą. Šeimos santykių instituto psichiatrės, psichoterapeutės Romos Šerkšnienės pastebėjimai.
Ar pagyrimai visada skatina vaiko motyvaciją?
Kai vaikas pasideda batus į vietą, susitvarko žaislus, padeda padengti stalą – kaip reikėtų tinkamai reaguoti į jo pastangas? Tėvai dažniausiai tokiais atvejais sako vaikui: „Šaunuolis, gerai padirbėjai“, „gera mergaitė“. Tai skamba pozityviai, bet ar toks pagyrimas tikrai skatina vaiko vidinį norą stengtis ir mokytis?
Tyrinėtojai pastebėjo, kad perdėti pagyrimai gali veikti priešingai nei tikimasi, kad paveiks vaiko motyvaciją ir mokymąsi. Tušti pagyrimai ne tik neskatina vaikų mokytis, bet ir sumažina norą stengtis. Per dažnai giriami vaikai praranda pasitikėjimą savimi, nuolat nerimauja, ar jie „teisingai atliko darbą“, ar „pakankamai geri“ ir nusipelnę pagyrimo „šaunuolis“, „geras darbas“ arba tiesiog nustoja daryti ar mokytis, kol nesužino, jog tai „šaunu“ ir pan.
Sunku paneigti vaiko logiką tokiais atvejais, nes, pavyzdžiui, „šauni mergaitė“ gali galvoti: „…bet negaliu perskaityti šito sakinio, vadinasi tai yra neįmanoma“. Tačiau, jei ta mergaitė tiki, kad anksčiau kai ji pasistengusi daro, tai ir išmokdavo perskaityti sakinius, tai gali ir dabar tai padaryti, tik reikia dar truputį pasistengti ir pavyks.
Pagyrimai vietoj dėmesio ir laiko, praleisto su vaiku
Dažnai tenka pastebėti, kad daug dirbantys, nuolat užsiėmę tėvai pagyrimus taiko kaip panacėją savo nerimui malšinti. Kadangi su vaikais praleidžia tik keletą valandų per dieną, tėvai nori, kad jų vaikai išgirstų tai, ką norėtų sakyti visą dieną: „Mes su jumis“, „mes tikime jumis“, „mes esame dėl jūsų“. Dėl tų pačių priežasčių, t. y., norėdami kompensuoti prarastą laiką su vaikais, „patalpina“ juos į aukštus reikalavimus keliančią aplinką („mano vaikai turi gauti visa, kas yra geriausia“) – geriausias mokyklas, o po to, giria, norėdami sušvelninti tos aplinkos spaudimą. Vaikui svarbu parinkti tinkamą ugdymo instituciją, tačiau netinkamais pagyrimais pernelyg iškeliame reikalavimus jam.
Kokie pagyrimai yra prasmingi?
Gera žinia, jog tuščius pagyrimus galima pakeisti prasmingais. Pagirti būtina, tačiau tikslingai išsakant savo pastebėjimus, pripažinimą, padėką, supratimą ir paskatinimą. Tokie pagyrimai iš tiesų yra palankūs vaikams, nes stiprina savivertę ir tarpusavio santykius.
Giriant svarbu yra ne tiek vertinti – nes jei yra „šaunuolis“ ar „geras darbas“, vadinasi yra ir „nešaunuolis“ ir „blogas darbas“ – kiek pripažinti vaiko pastangas ir drąsinti jį. Girdėdamas tai, vaikas gali internalizuot šią informaciją ir auginti vidinį pasitikėjimą savimi.
Pagyrimų kokybė svarbiau už kiekybę. Jei pagyrimas nuoširdus ir nukreiptas į vaiko pastangas, o ne į rezultatus, tai galime girti tiek, kiek vaikas nusipelno pagyrimų. Svarbu pripažinti vaiko pastangas atlikti darbą. Štai keletas pavyzdžių:
– Jei vaikas krepšinio rungtynėse ieško būdų, kaip apginti krepšį ir tai pavyksta, tokiu atveju svarbu pagirti už jo norą ir pastangas („tu stengeisi apginti krepšį“, vietoj „šaunuolis, tu apgynei“).
– Jei jūsų vaikas gabus matematikai, pripažinkite tai, bet negirkite jo kas vakarą, kai eina ruošti pamokų. Pagirkite, pavyzdžiui, už jo pastangas išspręsti sunkų uždavinį;
– Jei jūsų vaikas dvi savaites mokėsi važiuoti dviračiu ir pagaliau išmoko, pagirkite už tai, kad stengėsi ir jam pavyko.
Pamėginkite pagirti šiais būdais:
„Tau pavyko“
„Dėkoju“, „Ačiū“
„Man patinka, kad tu…“
„Dėkoju, kad…“
„Oho, tu nenusimeni…“
„Šaunu, kad iš tiesų labai stengiesi…“
„Pastebėjau, kad…“
„Tik pažiūrėk, tau pavyko…“
Išsakydami pagyrimus:
Būkite tikslingi. Užuot sakę: „Esi geras matematikas“, sakykite: „Daug padirbėjai, kad išspręstum šį sunkų uždavinį“. Tikslingas gyrimas padeda vaikams ugdyti įgūdžius. Arba užuot sakę: „Tvarkinga mergaitė”, sakykite: „Labai stengeisi sutvarkyti žaislus“;
Būkite nuoširdūs. Vaikai greitai atpažįsta nenuoširdumą ir pradeda nepasitikėti. Dar blogiau, nebetiki gerais žodžiais, nes jiems sunku suvokti skirtumą, kada iš tiesų giriate, o kada ne;
Drąsinkite išbandyti naujas veiklas. Pavyzdžiui, nuo triratuko persėsti ant dviratuko.
Negirkite už tai, kas akivaizdu, nesakykite pagyrimų bendrąja prasme. „Tu talentingas“, „tu graži“ ir pan. Tokie pagyrimai yra tušti, nieko nesako ir neskatina. Vaikas negali dar labiau pagražėti ir tai nėra nuopelnas.
Sakykite pagyrimą tik tada, kai tikrai taip galvojate. Kai sakote: „Gerai padirbėjai“ ar „Sunkiai dirbai“, tada pabrėžiate darbo vertę ir pastangas. Negirkite už tai, kas vaikui ir taip lengvai sekasi. Dėmesys turi būti nukreiptas į vaiko pastangas, o ne į jo išskirtinius talentus. Ne visi vaikai talentingi dailininkai, šokėjai ar sportininkai, bet tie, kurie išmoksta kantriai dirbti, daug pasiekia gyvenime.
Tinkamai pagirti vaiką yra nemenkas iššūkis. Jei koncentruojamės į pastebėjimą, pripažinimą, dėkingumą ir padrąsinimą, tuomet pagyrimas yra sveikintinas. Visi nori išgirsti „šauniai padirbėjai“. Tačiau, jei pagauname save sąmoningai tariant „šaunuolis“ ar „gera mergaitė“ ties kiekvienu žingsneliu ar mažu darbeliu, sakome tai visą dieną ir kasdien, tuomet sustoti ir pagalvoti verta.
