Neribota mažylio fantazija ir namuose išpieštos sienos? Piešimas ankstyvojoje vaikystėje dažniausiai siejamas su žaidimu ir yra viena iš įprastų veiklų, padedančių pažinti pasaulį. Tačiau kaip atskirti, ar tai tik žaidimas, ar kai kas daugiau? Kaip suprasti, ar jūsų vaikas gabus dailei, ar tikrai turi polinkį piešti?
Konsultuoja Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos pedagogė Vilija Starošienė.
Svarbiausia – norėti piešti
Mokyklos dailės skyriuje – pilna vaikų piešinių. Pedagogė rodo mažųjų darbus ir akcentuoja – visi skirtingi. Tačiau svarbiausias dalykas, kuris jungia jaunuosius dailininkus, yra noras kurti. Į tai tėvai pirmiausia ir turėtų kreipti dėmesį.
TAIP PAT SKAITYKITE:
Tai, ko nedrįstate paklausti apie seksą nėštumo metu
Specialusis Birutės reportažas: internetinės pažintys
„Net jeigu tėveliai pastebi, kad vaikas turi gabumų, tačiau pats vaikas nenori piešti, reikėtų gerai pagalvoti, ar verta vaiką spausti mokytis dailės. Piešimo įgūdžiai yra išlavinami, juolab, kad gabumai gali pasireikšti ir vėlesniame amžiuje, tačiau noras piešti yra kur kas svarbesnis,” – įsitikinusi Vilija Starošienė.
Gabesniųjų vaikų piešiniai pasižymi išradingumu, fantazija, įdomiu aplinkos interpretavimu, išlavinta vaizduote, individualiu raiškos stiliumi. Neretai tam įtakos turi aplinka: pavyzdžiui, jei tėvai, broliai ar seserys namuose piešia, paprastai ir vaikas tam turi didesnį polinkį ir gabumus. Jei vaikas atidžiai stebi aplinką, skaito daug knygučių, kartu su tėvais ar draugais aptarinėja iliustracijas, jis lavina meninius stebėjimo įgūdžius. Tai padeda pažinti kūrybines galias ir jas ugdyti.
Reikia skatinti kūrybiškumą
Pedagogė pastebi, kad vaikams vis dažniau pritrūksta kūrybiškumo, fantazijos, jie linkę vaizduoti aplinką stereotipiškai, pavyzdžiui, piešia namą, turintį vienas duris ir vieną langą, popieriaus lapo kampe vaizduoja saulę. Šis stereotipinis matymas ir įprotis piešti ženklais vaikui dažniausiai susiformuoja ankstyvoje vaikystėje. Tačiau, anot Vilijos Starošienės, reikėtų stengtis atpratinti vaiką nuo stereotipų, laisvinti jo fantaziją, individualumą, spontanišką aplinkos vaizdavimą, drąsą atskleisti save, interpretuoti.
“Būtent to siekiame meno mokyklos pradinėse klasėse ir stengiamės su kiekvienu vaiku dirbti individualiai. Mokytojo vaidmuo – parodyti, subtiliai patarti, palaikyti, padrąsinti vaiką, išlaikyti jo stilių, bet jokiu būdu nenurodyti, kaip reikia piešti. Jauniesiems dailininkams svarbiausia puoselėti vaizduotę, ugdyti kūrybinę drąsą ir pasitikėjimą savimi,” – teigia pedagogė.
Vaiko piešimo įgūdžiai yra išlavinami, svarbiausia – sudaryti sąlygas atsiskleisti vaizduotei
Jei tėvai abejoja, ar verta lavinti vaiko meninius įgūdžius, jie gali išbandyti Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje veikiančią parengiamąją grupę “Trys mūzos”, kurioje 6 -7 m. ir vyresni vaikai supažindinami su muzika, daile ir baletu. Dailės grupėje vaikai išbando įvairias piešimo, tapybos ir erdvinės kompozicijos technikas, įgauna praktinių įgūdžių, yra skatinami stebėti ir geriau pažinti juos supančią aplinką. Išradingai, žaidimo forma, pedagogai skatina vaiko kūrybiškumą, saviraišką, kitaip tariant, suteikia kuo didesnę laisvę atsiskleisti.
Nacionalinė M. K. Čiurlionio menų mokykla – tai ilgametes tradicijas turinti ugdymo įstaiga, skirta menui gabiems vaikams.
