Gimus naujagimiui, pasikeitė vyresniojo vaiko elgesys. Mama sako, kad nebesusitvarko su šešiamečiu ir klausia patarimo specialisto.
Mama klausia:
„Turiu 6 metų sūnų, neseniai pagimdžiau dar vieną sūnelį. Vyresnėlis po 2-3 mėn. pasikeitė: tapo nepaklusnus, viska daro lyg specialiai, visą laiką atsikalbinėja, prieštarauja, nedaro to, kas yra prašoma ir nedaro to, kas yra kasdieniai dalykai, pvz., grįžus iš lauko reikia persirengti ir nusiplauti rankas. Vietoj to jis eina žaisti. Arba – juk įjungus šviesą, reikia kambaryje užtraukti užuolaidas, jis to nepadaro ir reikia prašyti 5-6 kartus, kol padarys. Būna, kad kažko užsimano ir jam reikia to būtent dabar. Bandėme šnekėti ir gražiai, ir griežtai, – jokio poveikio.
Vaikas labai nesusikaupęs, jei pasakau „Pavalgysi – padėk lėkštę ir eik nusiplauk rankas”, tai būtinai kažką pamiršta, lėkštės nededa į kriauklę arba plauna rankas be muilo, nors visą laiką pasakom, kad su muilu plautų. Sūnus bijo likti vienas, pavyzdžiui, kai paprašau, kad pastovėtų gretimoje eilėje parduotuvėje. Bijau, kas su juo bus mokykloje… Šiuo metu lanko priešmokyklinę grupę. Broliuką labai myli. Patarkite, ką daryti, nebesusitvarkom su vaiku, nei aš, nei vyras. Nežinom, kaip jam padėti būti labiau susikaupusiam“.
Atsako psichologė Kristina Valkauskienė / VšĮ Psichologinės sveikatos centras.
Sveiki, džiugu, kad nusprendėte pasidalinti savo sunkumais. Skaitydama laišką jaučiu, kad šeimoje susiklosčiusi situacija Jums kelia nerimą. Staiga pasikeitęs pirmagimio elgesys išties išmuša iš vėžių. Tiesa, su Jūsų aprašytomis ar panašiomis problemomis susiduria dažna šeima, kurioje gimsta antras vaikas.
Laiške minite, kad vyresnėlio elgesys pasikeitė būtent po brolio gimimo. Kaip bebūtų, nors pirmagimis, kaip teigiate, ir myli mažąjį broliuką, šis jo gyvenimą apvertė aukštyn kojomis. Beveik šešerius metus Jūsų sūnus buvo vienintelis vaikas šeimoje, kuris gavo visą tėvų meilę, dėmesį. Ir štai ateina diena, kai atsiranda žmogutis, “nuverčiantis jį nuo sosto”. Panašu, kad pirmus 2-3 mėnesius po mažylio gimimo vyresnysis stebėjo, kas vyksta šeimoje, tikėjosi, kad galbūt visa tai laikina. Neretai girdime tėvų pasakojimus apie tai, kaip pirmagimiai, praėjus kuriam laikui, klausia, kada veš brolį ar sesę atgal į ligoninę…
Vaikui naujojo šeimos nario atėjimas sukelia didelį stresą. Prie to prisideda dar ir tai, kad realybė gimus broliui ar sesei dažnai skiriasi nuo to, kaip vaikas įsivaizdavo kūdikėlio atėjimą į šeimą. Juk dažnai ir patys tėvai prieš antram vaikui gimstant pasakoja, kaip smagu bus turėti broliuką ar sesutę, kaip linksma bus kartu žaisti, o realybę netrunka pastebėti visi: mažas bejėgis žmogutis dažnai aukštyn kojomis apverčia visą šeimos gyvenimą, kelia daug triukšmo ir atima didelę dalį tėvų dėmesio, kuris anksčiau priklausė tik pirmagimiui. Negana to, kai atsiranda mažesnis, pirmagimiui tarsi tenka per vieną dieną “suaugti” – tėveliams staiga jis ima atrodyti didelis, savarankiškas, galintis pats savimi pasirūpinti. Bet taip juk nėra. Vaikas taip staiga nepasikeičia. Negana to, dėl susiklosčiusių aplinkybių ir rūpesčio, ir dėmesio, ir šilumos jam reikia dar daugiau nei prieš tai.
Supratęs, kad kūdikis, su kuriuo dabar tenka dalintis tėvų meilę, niekur nedings, vaikas visais įmanomais būdais bando atgauti tėvų dėmesį: vieni tampa itin nuolankiais, paklusniais, bando kelti, nešioti mažylį, kitaip „padėti” siekdami būti „geresni už naujagimį”, kiti – tarsi patys grįžta į kūdikystę ir pradeda šlapintis į kelnes, mėgina įlįsti į broliuko ar sesutės vežimą, nori čiulptuko.Trokšdami tėvų dėmesio pirmagimiai dažnai pradeda elgtis taip, kaip nepatinka tėvams: nustoja mokytis, neklauso, kartais net siekia mažylį nuskriausti. Jūsų atveju panašu, jog vaikui ne susikaupimo trūksta, o jis tiesiog nepaiso taisyklių šeimoje: nepersirengia, neplauna rankų, neatlieka įprastų darbų namuose. Pirmagimis tarsi nusprendė štai tokiu negatyviu būdu gauti tai, ką gauna jo brolis – tėvų dėmesį. Panašu, kad ir gauna, nes tėveliai kartoja, ką reikia padaryti, ant jo pyksta, kitaip tariant – jį pastebi, suteikia dėmesio, nesvarbu, kad tas dėmesys nėra teigiamas. Toks geriau, nei jokio. Norisi pabrėžti tai, kad vaikas taip nesielgia tyčia, to neplanuoja. Jam tiesiog taip gaunasi, nes jis kenčia.
Suprantama, kūdikio priežiūra atima labai daug laiko, tačiau, panašu, Jūsų laiko reikia ir pirmagimiui. Ką gi daryti? Štai kelios rekomendacijos, kurios galėtų padėti vyresnėliui pasijusti geriau.
Skirkite laiko tik jam
Užtektų net po valandą per savaitę su mama ir su tėčiu atskirai. Jei yra galimybė, galima ir dažniau. Šalia neturėtų būti mažojo broliuko, tai laikas tik vaikui su tėveliais. Būdami kartu užsiimkite tokia veikla, kuri abiems būtų maloni. Tegul tai būna pats smagiausias jūsų laikas.
Įtraukite vyresnėlį į brolio priežiūrą
Leiskite jam būti šalia, kai mažylį maitinate, paprašykite pagalbos paduodant sauskelnes, pasikvieskite kartu pasivaikščioti. Svarbu, kad sūnelis nesijaustų atstumtas Jums rūpinantis mažyliu, o jaustųsi svarbia šeimos dalimi.
Pastebėkite gerą elgesį
Garsiai pasidžiaukite, kai vaikas viską atlieka tinkamai ir stenkitės kiek įmanoma ignoruoti neigiamus dalykus. Matydamas, kad tėveliai pastebi gerą elgesį. vaikas stengsis taip elgtis dažniau.
Leiskite pasijusti vertingu
Pasidžiaukite, kad vaikas jau didelis, savarankiškas, pvz. „Kaip smagu, kad tu jau didelis, tiek man padedi, nežinau, ką be tavęs daryčiau”.
Ir pabaigai dar vienas dalykas. Laiške minite, kad berniukas bijo likti vienas. Noriu atkreipti dėmesį, kad jam tik šešeri, o tokio amžiaus vaikas dar nėra visiškai savarankiškas ir baimių pasitaiko dažnai. Jūsų sūnelis dabar lanko priešmokyklinę klasę, vadinasi, mokosi pritapti, mokosi bendrauti.
Šis gyvenimo etapas Jūsų pirmagimiui ir taip kelia daug įtampos. Jai nuslūgus, tikėtina, kad ir baimė likti vienam dings. Norint šį etapą pereiti kaip įmanoma sėkmingiau, visais įmanomais būdais stenkitės rodyti sūneliui meilę – apkabinkite, pabučiuokite daugybę kartų per dieną, pasikalbėkite apie tai, kas svarbu jam. Skirkite vyriausiam sūnui kuo daugiau dėmesio ir su laiku situacija pagerės.
Linkiu sėkmės Jūsų šeimai smagaus laiko kartu!
Straipsnis yra informacinės kampanijos „Iš kantrybės neišvedama. Iš kantrybės išeinama” dalis. VšĮ Psichologinės sveikatos centras drauge su TavoVaikas.lt siekia supažindinti tėvus su vaikų netinkamo elgesio priežastimis ir galimais pozityviais jų sprendimo būdais.
