Auginant vaikus nuobodu niekada nebūna. Gali būti linksma, gali būti lyg įtempto siužeto filme, tačiau nuobodu – niekada. Šiame straipsnyje sužinosime, kaip elgtis mums, tėvams, kai vaikai išveda iš kantrybės. Rėkti ir plūstis – ne išeitis. Pasimokykime tinkamai reaguoti.
Kai vaikai įsidūksta ir praranda savikontrolę, sunkiausia yra nusiraminti mums patiems ir suvaldyti savo emocijas. Ką mes galime?
1. Rėkti ir vėliau jausti sąžinės graužimą;
2. Bandyti save nuraminti ir iš šono pažvelgti į tai, kas vyksta.
Kitais žodžiais, mes galime išlieti savo jausmus ir paaštrinti ginčą arba likti ramūs ir pabandyti nuraminti kitus. Dažniausiai vaikai išveda iš kantrybės, kai jiems nėra nustatytos griežtos ribos. Kai kurie tėvai paleidžia vadžias, stengiasi kuo ilgiau išlikti kantrūs, kol vėliau vis tiek pratrūksta. Išeitis viena – nustatyti elgesio ribas, kad situacija nevirstų nevaldoma. Tą pačią minutę, kai pradedate irzti ar pykti, reikia imtis veikti. Ne, nepradėkite rėkti. Tik pasistenkite, kad visi būtų saugūs.
Tačiau ką daryti, kad nepaisant geriausių pastangų, atsitinka tai, kas jus išveda iš kantrybės? Štai 10 būdų nusiraminti:
– Jei būtina, pasistenkite, kad įsidūkę vaikai nesukeltų vienas kitam pavojaus. Ir, aišku paguoskite tą, kuris nuskriaustas ar užgautas. Bet nepradėkite rėkti.
– Pasakykite sau, kad padėtis kontroliuojama. Kritiniu momentu išsiskiria streso hormonai, jaučiate norą veikti, pavyzdžiui, suduoti. Tačiau pakartokite sau stebuklingą frazę, kad padėtis kontroliuojama.
– Sąmoningai stenkitės kalbėti kuo ramesniu tonu. Pasakykite: “Man reikia nusiraminti, aš grįšiu po minutės” ir pasitraukite nuo vaiko, išeikite. Jei vaikai susimušė, išeikite su vienu vaiku.
– Darykite tai, kas padeda jums nurimti ir sumažina pyktį. Technikų ir metodų gali būti įvairiausių: giliai įkvėpkite mažiausiai 10 kartų; papurtykite ir atpalaiduokite rankas; paskalaukite veidą šaltu vandeniu; išeikite iš kambario; pasižiūrėkite į veidrodį ir pasakykite sau: “Aš esu gera mama/tėvas. Viskas bus gerai. Aš sugebėsiu suvaldyti situaciją”.
– Pakeiskite savo mintis ir jūs pakeisite savo jausmus. Jei jūs manysite, kad jūsų vaikas nevaldomas, iš kurio jau nieko gero nebesitikite, nusiraminti nepavyks. Tiesa ta, kad jūsų vaikas taip pat yra asmenybė, kuriai yra blogai, ir jis tai parodo blogu elgesiu. Priminkite sau, kad jis elgiasi vaikiškai, nes jis ir yra vaikas. Jūsų vaikui labiausiai reikia jūsų meilės tada, kai jis sutrikęs ir supykęs. Vietoj pikto žodžio, pakelto balso dovanokite vaikui meilę. Pamatysite, tai veikia.
– Kai nusiraminsite, grįžkite pas vaiką ir paaiškinkite jam, kaip negalima elgtis. Jūs savo pavyzdžiu jam parodysite, kaip valdyti emocijas. Tačiau jei esate vis dar nusiminę, pasakykite apie tai vaikui. Pažadėkite, kad pasikalbėsite su juo apie tai, kaip elgtis negalima, kai abu nurimsite. Tačiau toks būdas turi ir trūkumų – jūs nepadėjote vaikui susitvarkyti su jo jausmais būtent tą akimirką, kai jis blogai elgėsi. Tačiau, iš kitos pusės, jūs negalite būti geru pavyzdžiui, kai esate įpykę.
– Kai abu nusiraminsite, pasikalbėkite apie tai, kas atsitiko. Jūsų užduotis – įvardinti jausmus, išprovokavusius tokį elgesį, išmokyti vaiką juos valdyti. Tokiu atveju blogos emocijos neišprovokuos netinkamo elgesio ateityje. Būkite empatiški vaiko jausmams. Prisiminkite, kad jūsų veiksmai turi būti riboti, bet jausmus galite reikšti laisvai. Paaiškinkite vaikui, kad mušti brolio negalima – tai svarbi šeimos taisyklė, bet pasakykite, kad suprantate jo jausmus. Pasakykite, kaip labai jį mylite ir kokią svarbią vietą jis užima jūsų širdyje.
– Pamokykite vaiką, kaip susidoroti su panašia situacija ateityje, kaip kitą kartą išlieti savo jausmus nepakenkiant kitam. Paaiškinkite, kad esama ir kitokių būdų konfliktui išspręsti, ne tik naudoti kumščius. Galima ir žodžiais išsakyti tai, kas labai neramina. Galima pasikviesti į pagalbą mamą. Pagaliau – trypti kojomis…
– Geriausias būdas išvengti tokių „karštų“ situacijų – jų prevencija. Pasikalbėkite su labiau patyrusiais tėvais, juk vienos problemos sprendimo būdų yra pačių įvairiausių, išbandykite jas. Grįžę namo išjunkite kompiuterį ir skirkite vaikams maksimalų savo dėmesį. Išklausykite savo vaiką, klausinėkite, kaip jis jaučiasi darželyje/mokykloje, žaiskite kartu su vaiku, raskite iš ko pasijuokti. Jeigu šeimoje yra keli vaikai, skirkite kiekviena iš jų asmeninio dėmesio. Laikas kartu yra pati geriausia dovana vaikui. Atminkite tai visada!
– Stenkitės, ir jums pavyks. Jei pagausite save rėkiant, sustokite. Jūs parodysite vaikui, kad gebate save kontroliuoti ir jus vis sunkiau bus galima išvesti iš kantrybės. Klaidos visada suteikia galimybę mokytis ir ieškoti geriausia sprendimo. Lengva nebus, bet pastangos tikrai duos rezultatų. Atkaklumo ir kantrybės jums!
