Tėvai įspėja vaikus saugotis nepažįstamųjų, nors statistika rodo, kad dažniausiai vaikai nukenčia nuo artimų ir jiems pažįstamų žmonių, parodė UAB RAIT atlikta apklausa.
Vienas iš keturių tėvų mano, kad pasikalbėti su savo atžalomis apie tai, kaip atsiranda vaikai, reikia apie 10-12 metus, nors dažnai tokio amžiaus nepilnamečiai jau yra susidūrę su viliojimu, priekabiavimu ir pornografija internete.
„Labai svarbu vaikus mokyti ne apie gerus ir blogus žmones, o tinkamą ir netinkamą elgesį“, – pristatydama apklausą Eltai akcentavo Paramos vaikams centro psichologė, programos „Vaikystė be smurto” vadovė Ieva Daniūnaitė.
Klausiant, kokiomis temomis kalbasi su vaikais, apklausoje dalyvavusieji tėvai dažniausiai minėjo patarimus, kaip apsisaugoti nuo nepažįstamųjų. Tai vaikams akcentavo apie pusė apklausos dalyvių.
„Kita dažna pokalbių tema – geri ir blogi žmonės. Taigi, čia labai svarbu akcentuoti, kad vaikai dažniausiai nukenčia nuo jiems pažįstamų ir artimųjų, tad labai svarbu juos mokyti ne kad yra gerų ir blogų žmonių, bet apie tinkamą ir netinkamą elgesį. Tai – labai svarbus skirtumas, nes vaikai neatpažins suaugusio žmogaus, kuris gali juos nuskriausti, bet gali suprasti, kad jei kas nors liečia ar prašo paliesti jų intymias vietas, tai yra netinkamas elgesys“, – pabrėžė I. Daniūnaitė.
43 proc. apklausos dalyvių apie seksualinę prievartą kabėjo su 5-11 metų amžiaus vaikais. 2015 metų kovą Paramos vaikams centro užsakymu atliktos apklausos duomenimis, apie tai su vaikais kalbėjo 32 proc.
„Tėvų, kurie su savo vaikais kalbėjosi apie saugumą, padaugėjo. Vis dėlto daugiau nei pusė nekalba apie seksualinę prievartą, kūno saugumą. Net ir pusei išdrįsusiųjų pokalbis su atžalomis buvo sunkus ar labiau sunkus nei lengvas. Tai rodo, kad tėvams tikrai kyla klausimų, ką sakyti, ko nesakyti, kartais jie net nelabai žino, kokie pavojai galimi“, – pastebi I. Daniūnaitė.
Vidutinis vaikų amžius, kai tėvai pasikalbėjo su jais apie seksualinę prievartą ir kūno saugumą, siekė 7 metus. Psichologės nuomone, tai šiek tiek per vėlai.
„Apie tinkamus ir netinkamus prisilietimus, intymias kūno vietas, kurių negali liesti, prašyti paliesti ar žiūrėti kiti žmonės, reikėtų pradėti kalbėti anksčiau. Jau 3-4 metų vaikai gali suprast“, – atkreipė dėmesį psichologė.
Kitas svarbus dalykas, kuri I. Daniūnaitė rekomendavo akcentuoti vaikams, – kad jei kas nors sulaužo taisykles, apie tai reikia pasakyti suaugusiam žmogui, kuriuo pasitiki: mamai, tėčiui, darželyje – auklėtojai ir panašiai. Skriausti gali ir artimas žmogus, todėl svarbu pasisakyti tam, kuris neskriaudžia.
„Vaikams, ypač mažiems, gali būti sunku susigaudyti, koks elgesys tinkamas ir koks netinkamas, juolab, kad vaikus išnaudojantys žmonės jiems sako, neva viskas yra gerai, „taip visada žaidžia mergaitės ir tėveliai“ ir pan. Todėl svarbu mokyti taisyklių, kad niekas negali liestis prie intymių vietų, net artimiausi žmonės. Vaikai turi mokytis patys nusiprausti, apsirengti ir pan.“, – vardijo Eltos pašnekovė.
Apie pusė šeimų Lietuvoje išsiskiria. Jei po skyrybų tėvai bendradarbiauja vaikų labui, I. Daniūnaitės nuomone, gali susitarti dėl bendrų taisyklių: vaikų prausimosi, rengimosi, kad vaikas miegotų savo lovoje, atskirai.
„Tvyrant įtampai tarp tėvų, susitarti apie vienodas taisykles, kas ką kalbės apie kūno saugumą, gali būti sunku“, – sakė I. Daniūnaitė.
Šeimos ir asmens saviugdos centre „Bendrakeleiviai“ seminarus apie bendravimą su vaikais, kurių tėvai išsiskyrė ar skiriasi, vedanti individualiosios psichologijos konsultantė Rasa Kardaitė-Vėlyvienė antrino psichologei sakydama, kad ir pilnose šeimose nelengva kalbėti apie kūniškumą, seksualumą, ribas.
„Vaikus auginantiems vieniems tėvams gali būti dar sunkiau. Jeigu mama gyvena su mergaitėmis, tikimybė, kad apie kūną, prievartą bus plačiau kalbama – didesnė. Bet jei viena mama augina berniukus, gali būti sunkiau kalbėti apie berniuko kūną, galimus sunkumus brendimo metu, priekabiavimą, kūno ribas. Apie tai grupėse taip pat dalijasi vieni vaikus auginantys tėvai”, – sakė R. Kardaitė-Vėlyvienė.
Kai skyrybos – pačiame įkarštyje, tėvai gali imti kaltinti vienas kitą, kad turėtų arba neturėtų kalbėtis su vaikais intymiomis temomis. Arba pasitaiko, kad nerasdamas jėgų jautriam pokalbiui, tėtis ar mama pradeda kaltinti kitą iš tėvų, kodėl jis nekalba.
„Tėvams po skyrybų išlaikant pagarbius santykius vaikų labui, lengviau kalbėti ir apie jų kūno saugumą, seksualumą. Pagaliau su tėčiu ir mama ryšį turintis vaikas gali rinktis, su kuriuo iš tėvų kalbėtis „nepatogia“ tema, nes žino ir pasitiki, kad bus išklausytas, kad jam bus atsakyta į klausimus arba ieškoma atsakymų drauge”, – sakė R. Kardaitė-Vėlyvienė.
Nemažai Paramos vaikams centro apklausoje dalyvavusių tėvų teigė, kad kūno saugumą ir ribas reikia aptarti su 7-9 metų vaikais.
Pasak I. Daniūnaitės, mokyklinio amžiaus vaikai jau susidūrę su daugybe žmonių, taigi, gali būti patyrę ir pavojų, netinkamo elgesio, ypač jei turi prieigą prie interneto, o 7-9 metų amžiaus vaikai paprastai tikrai jau turi, tad gali pamatyti trikdančių sekso vaizdų. „Bazinę informaciją vaikai turėtų gauti anksčiau“, – pabrėžė psichologė.
Pasak Švietimo informacinių technologijų centro direktoriaus pavaduotojo Manto Masaičio, išvengti netinkamo turinio internete galima įdiegiant tam tikrų puslapių blokavimo arba sekimo programas. Tačiau tai nepadeda išvengti pavojų, prisijungus prie kito kompiuterio, todėl kur kas efektyviau aptarti su vaikais konkrečias situacijas.
Patarimų, kaip tėvams ir specialistams kalbėtis su vaikais apie kūną, saugumą, pavojingas situacijas, kad jie netaptų seksualinės prievartos aukomis, galima rasti e. mokymų platformoje www.pvcmokymai.lt.
Pasak I. Daniūnaitės, čia supažindinama su svarbiausiais vaikų seksualinio išnaudojimo faktais, pateikiama nerimą keliančių vaikų elgesio pavyzdžių. Paaiškinama, ką nepilnamečiams svarbu žinoti apie saugumą internete, kaip reaguoti, jeigu vaikas papasakoja apie patirtą seksualinę prievartą.
Naudingos informacijos apie kūno saugumą apstu ir Vaikų paramos centro svetainėje http://www.pvc.lt. Iškilus neaiškumams tėvai gali konsultuotis su specialistais kiekvieną vakarą, darbo dienomis nuo 17 iki 21 valandos, nemokamu „Tėvų linijos“ numeriu 8 800 900 12.
Kaip bendrauti su vaikais skyrybų metu ar po jų, kas būdinga skirtingo amžiaus tarpsnio vaikams išgyvenant šeimos krizę, kokia galima artimųjų parama tokiais atvejais, Šeimos ir asmens saviugdos centre „Bendrakeleiviai” specialistų komanda dalinsis 9 praktinių seminarų metu, kuriuos spalio 10 dieną užsiėmimu „Mitai ir tiesa apie skyrybas” pradės individualiosios psichologijos konsultantė R. Kardaitė-Vėlyvienė.
