Septynių vaikų mama, „7 taškai“ tinklaraščio autorė, 2016 metų veikliausia moteris Sabina Daukantaitė pastebi, kad mergaitės, kitaip nei berniukai, nuo 2–3 metų amžiaus jau reiškia savo nuomonę dėl aprangos. Ypač ilgos diskusijos prasideda, kai mergaitės ruošiasi keliauti į darželį.
Kad rytais laikas prie drabužių spintos sutrumpėtų, Sabina su jauniausiomis dukromis – 6 metų Uršule ir beveik 3 metų dvynėmis Une ir Dalia aprangos patarimų teiravosi prekybos ir pramogų centro „Ozas“ stiliaus konsultantės.
Apranga – vaiko saviraiškos forma
„Vaikams reikia duoti laisvės patiems improvizuoti, kad formuotųsi asmenybė. Tuo tarpu tėvai gali nuo mažens ugdyti vaiko stiliaus supratimą, bendraudami su vaiku, rodydami, kas tinka, o kas nelabai. Šiuo metu mažosioms mergaitėms gražūs butaforiniai dalykai, kurie kartais man nėra priimtini, bet mes atrandame kompromisą: pažįstu savo dukras, žinau, kaip jas įtikinti, sugalvoju netikėčiausių argumentų, kad užsivilktų paruoštą rūbą“, – sako Sabina Daukantaitė.
Moteris nėra kategoriška ir kartais leidžia vaikams rengtis taip, kaip jiems patinka, pavyzdžiui, prieš porą savaičių dvynės ryte išsirinko sukneles darželiui ir viena iš mergaičių po suknele užsidėjo pūstą tiulio sijoną, kurį dažniausiai vilki namie. Mergaitės taip ir išėjo, mama jų pasirinkimo nedraudė, tik perspėjo darželio auklėtoją, kad tą dieną dvynės rengėsi pačios pagal savo supratimą.
„Dvynės yra labai užsispyrusios, su jomis sunkiau susitarti nei su vyresne dukra. Be to, mažosios mėgsta kopijuoti tiek viena kitą, tiek vyresnėlę Uršulę, kuri šeimoje diktuoja madas. Jei kuri užsivilko geltonus marškinėlius, tai ir kitai reikia tokių pat. Kasdien turiu būti paruošusi abiem mergaitėms po vienodą komplektą rūbų, o tai ne visada pavyksta“, – pasakoja moteris.
Mažos mamos gudrybės
Didelė šeima, kurioje be dvynių dar dvi dukterys, situacijos nepalengvina. Vyriausios dukters Adelės rūbus mama išdalino, nes tuo metu nemanė, jog dar turės dukrų. 6 metų Uršulės rūbai taip pat netinka mažosioms sesėms, nes dvynės nori rengtis vienodai. Šioje situacijoje sumani mama taip pat rado išeitį. „Uršulei esu pirkusi po du komplektus tų pačių rūbų. Kai vienas išsitepa, turiu kuo pakeisti, o kai mergaitė juos išauga, tais drabužiais rengiu dvynes“, – patirtimi dalinasi Sabina.
Mažų gudrybių mama imasi ir tam, kad mergaitės noriai nešiotų turimus rūbus. „Mergaitės mėgsta drabužius, ant kurių esančius piešinėlius supranta ir gali įvardinti, pavyzdžiu, su gėlytėmis, saulytėmis, kiškiais. Jei būna marškinėliai su angliškais užrašais, pavyzdžiui, „I‘m cute girl“, o manęs Unė klausia, kas parašyta, aš atsakau: „Unės marškinėliai“. Kai pribėga Dalia ir klausia, kas parašyta, sakau: „Dalios marškinėliai“. Parduotuvėje nenusipirksi personalizuotų rūbų, o taip žaidžiant su mažosiomis panelėmis, jos jaučiasi svarbios“, – pasakoja mergaičių mama.
Dvynės Unė ir Dalia nėra identiškos dvynės, skiriasi ir jų charakteriai. Atsižvelgdama į tai, konsultacijos metu stilistė Glorija Gžimailaitė ramesnei mergaitei pasiūlė juodai-baltą languotą sijonėlį su raukinukais, kuris sukuria romantinį įvaizdį, o nenustygstančiai vietoje dvynukei – džinsinį sijoną su kutais.
Vis tik, tą dieną mergaičių nuotaikos buvo kitokios ir jos apsimainė rūbais, įrodydamos, jog vaikai gali nustebinti ir nešioti priešingus jų būdui rūbus, taip dar šiek tiek apsunkindamos mamai spręsti tenkantį galvosūkį.
Kai vaikai konkuruoja…
Kai Sabinai reikia vykti į komandiruotę, šeima rūpinasi tėtis. Prieš išvykdama, mama kiekvienam vaikui visoms dienoms suruošia rūbų komplektus nuo galvos iki kojų ir ant kiekvienos rūbų krūvelės surašo vaikų vardus, kad tėtis žinotų, kurio vaiko rūbai yra sudėti. Tiesa, kartais ir mama supainioja dvynių drabužius, bet mergaitės savarankiškai susikeičia jais – jei drabužiai turi nors vieną kitokią detalę, kuri suaugusiam ne tokia svarbi, mergaitės žino, kurios kuris rūbelis yra.
Atsižvelgdama į tai bei konkurenciją, kuri ryškėja tarp panašaus amžiaus vaikų, stiliaus konsultantė patarė mergaites rengti panašiais, bet tuo pačiu skirtingais rūbais: rinktis tokio pat ilgio, formos sijonus, sukneles ir, svarbiausia, rūbų panašumus akcentuoti mažosioms.
Panašaus kolorito rūbai, pasak G. Gžimailaitės, taip pat leis lengviau sukurti daugiau skirtingų derinių. Konsultantė pasiūlė į spintą įsileisti nepretenzingas spalvas, tokias kaip mėlyna, pilka ir juoda-balta, o mergaičių mėgstamas ryškias spalvas (geltoną, rožinę) įpinti į aksesuarus, pavyzdžiui, įsigyti ryškios spalvos lankelį, rankinuką ar kojines. Drabužius rinktis neutralių spalvų, nes būtent tokius galima lengviau derinti tarpusavyje, pavyzdžiui, pilką megztuką galima vilkėti ir su džinsais, ir su languotu sijonėliu.
Patarimai, kaip praktiškai formuoti sezono garderobą dukroms bei noras leisti šeimos rytus, išvengiant bereikalingos įtampos šalia spintos, buvo pagrindiniai motyvai, paskatinę veiklią mamą S. Daukantaitę skirti laiko susitikimui su stiliaus konsultante. Žinios, kaip komplektuoti rūbus, kad iš spintos būtų galima greitai išsitraukti tarpusavyje derančius drabužius, leis užtikrinti sklandesnį rytą, kuris septynių vaikų šeimoje trunka net kelias valandas ir laiko diskusijoms, ką rengtis, tiesiog nelieka.
