Vilniaus lopšelio – darželio “Varpelis” auklėtoja – metodininkė Rita Šturienė savo laiške svarsto, kodėl šiandien nėra daug norinčiųjų dirbti pedagogais vaikų lopšeliuose ir darželiuose.
Kaip žinia, Lietuvoje daug vaikų laukia eilėje patekti į valstybinį darželį, daugelis negavę vietos, o į darbus tėveliams sugrįžti jau reikia, renkasi privačius darželius, kurių mūsų šalyje apstu. Tačiau pasižiūrėjus į kitą medalio pusę, mūsų šalies darželiuose didelis trūkumas pedagogų, klausimas – kodėl?
Kasmet tam tikras skaičius studentų baigia pedagogikos studijas, tačiau ko gero tik 1 iš 10 pasirenka darbą pagal savo specialybę, t.y. – darželyje. Daugiausia jų atgraso per mažas atlyginimas, kiti galbūt bijo didelės atsakomybės, nesijaučia savo „rogėse“ dirbdami šį darbą. Bet kodėl verta dirbti pedagogu?
Pati esu Vilniaus lopšelio darželio „Varpelis“ ikimokyklinio ugdymo pedagogė, šiame darželyje dirbu jau 28 metus. Darbo patirtis su vaikais yra neįkainojama. Išmokstama daug: kantrybės, nuolankumo, įsiklausymo ir ne paslaptis, jog suteiktos žinios vaikams turi grįžtamąjį ryšį – jų meilę. Būti geru pedagogu išties sunkus darbas, bet nieko nėra neįmanomo ir tik per darbą, ilgą darbą išmokstama vaiką pažinti pirmas raides, skaičius ir mus supantį pasaulį.
Esate turbūt žiniasklaidoje girdėję apie tai, jog auklėtojos galimai naudojo fizinę jėgą prieš vaikus, natūralu, jog tai įbaugina tėvus bei atbaido nuo šio darbo pedagogiką baigusius studentus. Tai dar viena priežastis, kodėl ši specialybė nebėra tokia paklausi ir prestižinė.
Auklėtojos darbą prilyginčiau kunigo darbui, kodėl? Būti auklėtoja, pedagoge, kaip ir būti kunigu, tai turi būti pašaukimas, turi nuoširdžiai norėti dirbti šį darbą, besąlygiškai mylėti vaikus ir duoti jiems tiek, kad jie ir išėję į mokyklas dar ilgai jus minėtu geru žodžiu. Šio darbo bijoti nereikia, visos auklėtojos yra geros, kurios išmano savo darbą, kurios turi tikslą išmokyti ir užauginti nuo mažų dienų dorus piliečius. Visada verta pabandyti, galbūt jūs šį darbą įsivaizduojate vienaip, negu kad jis iš tiesų yra, nepabandęs nesužinosi!
Labai tikiuosi, jog ši žinutė jaunosioms pedagogėms įžiebė bent kibirkštėlę motyvacijos bent jau pabandyti. Juk vaikai – tai stebuklas, kuris džiugina akis, sukelia šypsena ir juoką veide, pripildo širdį laime begaline.
