Laisvo laiko praleidimo lauke nauda neabejoja niekas, tačiau dažnai to laiko tiesiog pritrūksta arba pasigendame minčių ką gi su mažaisiais naudingo nuveikus.
Kaip turimą laiką praleisti prasmingai ir kokiomis naudingomis veiklomis užsiimti lauke šaltuoju metų laiku, Jums pataria darželių tinklo “Aukštyn kojom” ikimokyklinio ugdymo pedagogė Giedrė Kanapeckė bei “Šiaurės licėjaus” pradinio ugdymo mokytoja Evelina Milerienė.
Laikas lauke – ne tik fizinė nauda
Taip, fizinis aktyvus laikas ir grynas oras grūdina imunitetą, pakelia nuotaiką, tačiau lauke praleistas laikas turi ir kitų, itin svarbių naudų, padedančių tobulėti, gilinti žinias bei bręsti asmenybei. „Pastebėjome, kad kuo daugiau laiko vaikas praleidžia gryname ore, tuo jo geresnis apetitas, geresnė miego kokybė, jis jaučiasi emociškai ramesnis, maloniai pavargęs, “parsineša” naujų žinių, išgyvenimų, potyrių, įspūdžių.” – teigia G. Kanapeckė.
*Žaidimai lauke moko analizuoti vertinti savo galimybes. Visi tėveliai nori, kad vaikai būtų saugūs, bet jei niekada neleisime jiems rizikuoti, vaikai taip nesužinos, ką jie gali, neturės drąsos ir pasitikėjimo įvairiose situacijose. Lipant į medį galima susižeisti, o bandant užmegzti naują pažintį, gali būti atstumtas. Bet tai nereiškia, kad turėtume vaikams neleisti to pabandyti – pamokos, kurias išmoksta nepasisekus, yra tokios pat svarbios kaip ir tos, kurias išmokstame iš sėkmės. Svarbu apie tai pasikalbėti, aptarti kas įvyko, kodėl ir kartu padaryti išvadas.
* Socializacija. Vaikai, būdami lauke ir laisvai žaisdami, išmoksta užmegzti naujus santykius, dalintis ir bendradarbiauti su draugais. Jei jie bendrauja tik labai struktūruotose aplinkose, pvz., mokyklose ar sporto komandose, jiems bus sunkiau išmokti socializuotis laisvose aplinkose.
* Gamtos vertinimas. Mus supantis pasaulis nuolat kinta, kai kurie veiksniai – ne į gerąją pusę. Tik tyrinėdami gamtą ir jos pokyčius vaikai pradeda kitaip vertinti gamtos išteklius, jos grožį. Suvokia gamtos pasikeitimus bei pasinaudoja savo fantazija, kaip smagiai praleisti laiką pasitelkus tik natūralias priemones (augalus, šakas, akmenis, sėklas, smėlį ir kt.)
* Kūrybiškumas. Niekur taip nelavinimas kūrybiškumas, kaip lauke. Čia kūryba liejasi laisvai, be jokių specialių priemonių: medžio šaknis virsta aštuonkoju, įdomesnis akmenukas – lobiu. Medžio šaka virsta ir kardu, ir gyvate, ir pieštuku. Svarbu leisti vaikams džiaugtis savo fantazijos vaisiais, juos paskatinti klausimais, kviesti diskutuoti. Ar kada bandėte su vaikais rašyti ant sniego vienas kitam palinkėjimus, paskui juos garsiai kartu skaityti?
Stebėkite aplinką: mokymasis per patirtį – smagus ir efektyvus
„Ar galima išmokyti vaikus kritiškai mąstyti, bendradarbiauti, mokytis jei taikysime tik žinių atkartojimo metodą? Mokymasis turėtų būti ne tik aktyvus, įdomus, malonus, bet ir sėkmingas procesas. Teigiamų emocijų sūkuryje vaikas be didelių pastangų išmoks tai, kam paprastai reikalinga valia.” – pastebi “Šiaurės licėjaus” mokytoja.
Būnant gamtoje, galima išgirsti skirtingų garsų, suformavus tinkamus klausimus, vaikui įdomu juos atpažinti, palyginti. Visais metų laikais įdomu žaisti žaidimą „Gamtos seklys”. Daiktams, kuriuos galima surinkti, puikiai tinka dėžutė nuo kiaušinių. Kokių daiktų skatinsime ieškoti vaiką priklauso ir nuo metų laiko, ir nuo to, ko norėtume, kad vaikas daugiau sužinotų. Gal tai bus skirtingi dirvožemio pavyzdžiai? O gal norime padėti vaikams pažinti medžių lapus, palyginti jų formas, supažindinti su medžių įvairove. Iš surinktų lapų vėliau galima suklijuoti herbariumą.
Žiemą galima ieškoti apledėjusios šakelės, leduko, kankorėžio, skrendančio paukščio, varveklio, medžio pametusio visus lapelius, visada žaliuojančio medžio, uogų, gyvūnų pėdsakų. Užsiimant tokia veikla, galima padėti vaikams suprasti, kodėl medžiai numeta lapus ir kodėl eglės visuomet atrodo žalios. Būti pėdsakų sekliu itin įdomu žiemą. Kokį pėdsaką palieka paukščiukas, šuniukas? Ar galime suskaičiuoti pirštukus? Kaip atskirti žmogaus pėdsaką nuo gyvūno? O kokį pėdsaką palieka traktorius ar mašina?
Mokykitės iš šalčio
Žiemą puikus metas stebėti visas vandens būsenas. Spaudžiant dideliam šaltukui atlikite eksperimentą su muilo burbulais. Esant -20 laipsnių išpūsti muilo burbulai užšals ir sukels vaikų nuostabą. Bet jei prieš eksperimentą paklausime, ar vanduo gali būti kietas, vaikai ne tik grožėsis, bet ir įsitikins, kad gamtoje veikiant skirtingai temperatūrai, vanduo būna skirtingų būsenų. Iš lauko parsineškite namo sniego gniūžčių – stebėkite kaip jos pasikeičia namuose. Ar pasikeičia jų spalva?
Temperatūrai svyruojant kasdien stebėkite termometrą ir balas kieme – aptarkite, kada jos šlapios, kada pasidengę plona plėvele, o kokiai temperatūrai esant galima drąsiai ant jų šokinėti ir neįlūžti?
Sningant pažaiskite žaidimą „Sniego kristalų ieškotojai”. Prireiks juodo popieriaus ir padidinamojo stiklo. Ant juodo lapo labai gerai matysis nutūpusios snaigės. Galima jas apžiūrėti pro didinamąjį stiklą. Ar pavyks rasti vienodų snaigių? Kiek spindulių turi snaigės? Galima vaikus supažindinti su žodžių: šalna, šerkšnas, lijundra reikšmėmis, o grįžus į kambarį patiems pabandyti iškarpyti snaigę labiausiai patikusią snaigę.
Nepamirškite matematikos bei skaitymo ir rašymo gebėjimų lavinimo: verkite sniego karolius iš skirtingų geometrinių formų mažų gniūžčių, matuokite pusnies gylį, pėdomis išmatuokite nusibrėžtą perimetrą ar atstumą, sniege rašykite raides ar žodžius ir per žaidimą kaupti informaciją. Vaikas patirs sėkmės ir bendradarbiavimo džiaugsmą.
Išsikelkite tikslus
“Kad laikas lauke vaikams būtų naudingas visomis prasmėmis, prieš išeidami susigalvojame ir apsitariame tikslus bei iššūkius. Organizuojame žygius po parkus ar miškus, kalvas, šlaitus, tai stiprina ne tik vaikų fizinę ištvermę, bet ir prideda pasitikėjimo savimi. Suteikia net šiek tiek adrenalino ir svarbiausia stiprų pasitenkinimo savimi jausmą, pvz., kai vaikas sugeba pats savarankiškai įkopti ar nusileisti statesniu šlaitu. Organizuojame išvykas pamatyti tam tikrus objektus, kai turime tikslą – vaikus lengviau motyvuoti nueiti kuo ilgesnį atstumą ir taip pamažu didiname savo ištvermę, patenkiname judėjimo poreikį.” – patarimais dalinasi Giedrė Kanapeckė.
Net jei lauke praleisite pusvalandį ar valandą, apsitarkite ką veiksite, ką išbandysite ar ko ieškosite – turėdami tikslą vaikai ne tik jo atkakliai siekia su didesne motyvacija, bet tai suteikia pagrindo pokalbiams, diskusijoms ir rezultatų aptarimui. “Vaikai išvadas formuoja iš savo asmeninės patirties, o su patirtimi atsiranda žinojimas” – teigia pedagogė Evelina Milerienė.
