Kaip išlaikyti balansą tarp technologijų naudojimo ir gyvo bendravimo? Kaip išmokyti vaikus draugauti su technologijomis? Ką daryti, kad vaikai netaptų priklausomais nuo išmaniųjų įrenginių? Klausimai, kurie neduoda ramybės daugeliui tėvų.
Keletą patarimų, kaip vaikams elgtis su išmaniosiomis technologijomis, pateikia vaikų psichologė Emilija Baltrūnaitė ir pradinių klasių mokytoja Jovita Ponomariovienė.
Kartu ieškoti informacijos internete
Pasak psichologės E. Baltrūnaitės, iki 3 metų nerekomenduojama vaikams leisti naudotis technologijomis (kompiuteriu, planšete, išmaniaisiais telefonais). „Minėto amžiaus vaikai pasaulį pažįsta veikdami su aplinka: ropoja, žaidžia su žaislais, varto knygeles, bėgioja, komunikuoja“, – pasakoja psichologė.
Su suaugusiojo pagalba jau nuo 3 metų vaikai gali pradėti susipažinti su technologijomis. Vaiką reikėtų išmokyti tinkamai įjungti ir išjungti kompiuterį ar planšetę, naudotis pele. Tėvams būtina kurti teisingą požiūrį į technologijas ir parodyti, kad kompiuteris yra ne žaidimas, bet darbo ir mokymosi priemonė.
„Kai kurie tėvai bijo leisti naudotis išmaniosiomis technologijomis ir laukia iki mokyklinio amžiaus. Tačiau taip galima padaryti daugiau žalos nei naudos. Šios kartos vaikams užsiėmimas su kompiuteriu yra toks pats svarbus įgūdis kaip skaitymas, rašymas ar skaičiavimas“, – sako inžinerinės krypties Vitlio licėjaus vadovė Jovita Ponomariovienė.
Rekomenduojama, kad patys tėvai supažindintų vaikus su edukaciniais žaidimais, mokomosiomis programėlėmis, atsižvelgiant į vaiko poreikius, pomėgius ir gebėjimus. Pavyzdžiui, jie gali kartu ieškoti informacijos konkrečia tema ar kartu rašyti elektroninį laišką.
Iš anksto sutarti, kiek laiko praleis prie kompiuterio
Mokslininkai rekomenduoja iki 5 metų vaikui skirti iki 20 min., o iki 7 metų – apie 40 min. per dieną. Mokyklinio amžiaus vaikui – apie valandą. Tėvams būtina su vaikais pasikalbėti apie saugumą internete, socialinius tinklus, bendravimą pasitelkus internetą.
Pasak psichologės, tėvelių „pareiga“ – patarti vaikams, kaip naudotis išmaniaisiais įrenginiais, stebėti, ką vaikas žaidžia, kiek laiko praleidžia prie kompiuterio, planšetės ar išmaniojo telefono.
„Nemokamose programėlėse rodoma daug žaismingos reklamos, todėl vaikai nejučia persikelia į kitus žaidimus, kurie gali būti kenksmingi. Tokiais atvejais su vaiku reikia ramiai pakalbėti ir paaiškinti apie netinkamo žaidimo žalą“, – pasakoja E. Baltrūnaitė.
Tėvams taip pat rekomenduojama iš anksto sutarti su atžala, kiek laiko ji galės praleisti prie išmaniojo įrenginio. Jaunesniems vaikams būtų prasminga paaiškinti ir vizualiai parodyti (pavyzdžiui, smėlio laikrodžiu ar chronometru) laiko tarpsnį, kurį jis galės praleisti prie išmaniojo įrenginio. Likus 10 ar 5 min. iki sutarto laiko pabaigos vaikui priminti – taip skatinamas laiko planavimas.
„Į individualų pokalbį atėję tėvai klausia, kaip dažnai bus naudojamos planšetės, kur jos bus laikomos, ar vaikai patys negalės jų pasiimti. Tėvams būna neramu, ar jie nežais žaidimų. Visada tenka nuraminti, kad išmanieji įrenginiai mokykloje naudojami tik ugdymo tikslais“, – pasakoja J. Ponomariovienė.
Pataria rinktis planšetę
Pedagogai pataria ugdymui rinktis planšetę, o ne išmanųjį telefoną. Planšetės ekranas yra didesnis, todėl bus didesni tekstai, aiškesni paveikslėliai. Tai svarbu rūpinantis vaiko akių sveikata.
„Darbui su išmaniaisiais įrenginiais skirta iki 5–7 minučių pamokos laiko. Žinoma, planšetės nėra naudojamos kiekvieną dieną ir per visas pamokas. Galbūt mokytoja pamokos pradžioje vaikų paprašys iškoduoti QR kodą ir taip jie sužinos, apie ką bus pamoka. Pasaulio pažinimo pamokoje gali tekti sudėlioti interaktyvų minčių žemėlapį ir įvardyti pagrindinius metų laikų požymius. O matematikos pamokoje surengti dvikovą sprendžiant sudėties ir atimties veiksmus“, – planšečių panaudojimo pavyzdžius pateikia pradinių klasių mokytoja.
Vaikams lengviau įsiminti vizualią informaciją
Pirmokai planšetes dažniausiai naudoja matematikos, inžinerijos ir pasaulio pažinimo pamokose. Pradinių klasių mokytoja pastebi, kad mokiniams itin patinka programavimo žaidimai – kai sudėjus tam tikrą krypties (kairėn, dešinėn, pirmyn, atgal) seką pagal algoritmą, pavyzdžiui, bitė nukeliauja iki gėlės žiedo, šuo atranda kaulą, žmogus suranda lobį.
„Šiuolaikiniams vaikams reikia kitokio mokymo, jiems būtina vizuali informacija. Pamokas turime paįvairinti priemonėmis, leidžiančiomis pavaizduoti ir praktiškai pamatyti teorinius dalykus. Vaikai geba greitai surasti reikiamą informaciją, jie greitai supranta, kaip reikės atlikti užduotį“, – sako J. Ponomariovienė.
Psichologė E. Baltrūnaitė pastebi, kad reguliarus technologijų naudojimas lavina vaiko smulkiąją rankų motoriką, reakciją, atidumą, atmintį ir dėmesį, vizualinį daiktų supratimą. Žaisdamas kompiuterinius žaidimus vaikas išmoksta siekti užsibrėžto tikslo, tobulina intelektinius sugebėjimus ir lavina tiek kritinį, tiek analitinį mąstymą.
