Emocinio intelekto ugdymas padeda vaikams geriau suprasti ir kontroliuoti savo emocijas. Taip pat vaikai pradeda drąsiau kurti naujus santykius su kitais žmonėmis, būna empatiškesni kitiems, optimistiškesni, lengviau adaptuojasi.
Vaikui su išlavintu emociniu intelektu yra lengviau suprasti save, savo emocijų priežastis. Aukštas emocinis intelektas padeda labiau pasitikėti savimi, kurti stipresnius santykius su kitais žmonėmis, drąsiai priimti sprendimus ir aišku sulaukti didesnio pasisekimo mokymosi įstaigose bei darbe. Kaip ugdyti vaikų emocinį intelektą nuo pat ankstyvo amžiaus, pataria „Family Lab Academy“ visuminio šeimos ugdymosi studijos Kaune įkūrėja Jovita Starkutė bei kūrybinių veiklų organizatorė ir konsultantė Živilė Karžinauskienė.
Pirmosios emocinio intelekto apraiškos
Kiekvieno vaiko emocijų raiška ir vystymasis yra susijęs su bendrais vaiko raidos etapais – kalba, mąstymu, fizine raida. Dar kūdikystės etape matome pirmąsias vaikučių emocijas, pirmąsias šypsenas ir krykštavimą kai džiaugiamasi, ašaras – kai skauda ar nemalonu. Nuo pat mažumės vaikai mokosi emocijų raiškos stebėdami ir analizuodami tėvų elgesį, jų balso tembrą ir reakcijas. Vaikui pradėjus šliaužioti, ropoti, jis siekia įvairiausių daiktų, prašo jų balsu, ropoja link tikslo, galėdamas eiti – pasiekti norime daiktą. Maždaug nuo 2-3 metų vaikai pradeda jaustis savarankiški, todėl natūraliai vyksta ir sparti vaiko emocinė raida.
„Tėvams ypač dideli iššūkiai kyla tada, kai vaikų emocijos pradedamos reikšti šaukimu, rėkimu, verkimu ir pan. Vaikai sunkiai suvokia, kas vyksta jų viduje. Ypač, jei dar nemoka kalbėti. Todėl šiame etape svarbiausi klausimai, kaip vaikams padėti suprasti savo emocijas, kas su jais vyksta, kai jie pyksta, nuliūsta, kaip išmokyti emocijas reikšti tinkamais būdais ir kaip jas valdyti. Šiame tarpsnyje įgyti gebėjimai kontroliuoti emocijas vėliau lemia, kaip vaikui seksis bendrauti, rasti draugų ir pan. Jei vaikas neišmoksta valdyti savo emocijų, vėliau tai gali peraugti į rimtesnius sunkumus – priešgyniavimą, agresiją ar atvirkščiai – perdėtą drovumą, baimę atskirti nuo tėvų,“ – pasakoja J. Starkutė.
Emocinio intelekto ugdymas – nuo kada?
Lietuvoje jau daug kalbama apie emocinio intelekto lavinimo naudą ir svarbą, todėl švietimo įstaigose emocinis intelektas turėtų būti pradedamas ugdyti jau darželyje. „Tačiau svarbu, kad emocinių įgūdžių ugdymas būtų visuminis, t. y. apimantis ne tik darželį ar mokyklą, bet ir namus – šeimoje būtų su vaiku kalbama, padedama jam įvardinti kilusius jausmus. Kadangi ankstyvajame amžiuje vaikučiai nekalba, o jei ir kalba, jie nesupranta savo emocijų, nemoka jų išreikšti ir įvardinti, nuo ankstyvojo amžiaus socialinių ir emocinių įgūdžių ugdymas vyksta per įvairius bendravimo žaidimus ir vaidinamas situacijas, per kalbėjimąsi su vaikais, įvairias piešimo, lipdymo ir kitas menines veiklas, vaidinimo situacijas, bendravimo žaidimus. Vaikai mokomi atpažinti savo jausmus juos įvardijant (pvz., liūdna, pykstu, man nepatinka ir pan.), mokomi suprasti bei susieiti su kilusia emocija,“ – pataria visuminio šeimos ugdymosi studijos įkūrėja.
Ugdome emocinį intelektą namuose
Kalbant apie emocinio intelekto ugdymą svarbu suvokti, jog vaikai mokosi ne tik žaidimų metu, bet ir stebėdami tėvų reakcijas, elgesį bei emocijas. „Family Lab Academy“ kūrybinių veiklų organizatorė ir konsultantė Živilė Karžinauskienė pataria į ką svarbu atkreipti dėmesį:
Priimkite vaikų emocijas – neigiant vaiko pyktį ar baimes atsiranda emocijų slopinimas.Toliau šis slopinimas pradeda pasireikšti nemaloniais sapnais, brolio mušimu ar kitu neigiamu elgesiu.
Atskirkite elgesį nuo emocijų – tėvams nebūtina pritarti vaiko elgesiui, tačiau svarbu išklausyti vaiką ir priimti jo jaučiamas emocijas. Pavyzdžiui: aš suprantu tave (vaiko emocijų priėmimas) – tu esi supykęs (emocijos įvardijimas), nes brolis sulaužė tavo žaislą (priežastis), tačiau niekada nėra gerai mušti, kitą net jei ir esi supykęs (nepritariama neigiamam vaiko elgesiui).
Turėkite kantrybės – jeigu matote, kad vaikui duota užduotis gali būti sunki ir reikalaujanti pastangų, pavyzdžiui, užsisegti megztinio sagas. Pasistenkite išlikti kantrūs, padrąsinkite vaiką jam bandant atlikti užduotį. Svarbu stebėti ar vaiko tuoj neužklups nusivylimas ir esant poreikiui – jam padėti, nes aplankius nusivylimui gali pasirodyti susierzinimo priepuolis ir išgirsti, ką tėveliai sako vaikui bus dar sunkiau.
Vaidinkite emocijas – kartu su mažaisiais stebėkite save veidrodyje. Suvaidinkite įvairias emocijų išraiškas (linksmas, piktas, liūdnas ir pan.) ir jas vaikui įvardinkite. Taip vaikas mokysis atpažinti pagrindines emocijų išraiškas ir sužinos jų pavadinimus.
Skaitykite – skaitydami knygas įvardinkite pasakų personažų emocijas, pvz., šuo yra liūdnas, katė yra linksma. Vyresniems vaikams galima pridėti paaiškinimą, pvz. šuo yra liūdnas, nes pasiilgo savo mamos. Taip pat vaikų galima klausti, kokias emocijas jaučia jų brolis, sesė ar močiutė skirtingose situacijose.
Aptarkite dienos emocijas – prieš miegą aptariant dienos įspūdžius, pasakokite kokias emocijas tą dieną jautėte Paklauskite vaikų, kaip jie jautėsi vienoje ar kitoje situacijoje. Taip vaikas mokysis pastebėti emocijas ir apmąstyti savo elgesį.
Emocijų žodynas – padėkite vaikui plėsti emocijų žodyną. Kartu ieškokite ir aptarkite daugiau emocijas apibūdinančių žodžių – ne tik linksmas, liūdnas, piktas, bet ir ramus, išsigandęs, nustebęs, smalsus.
Emocijos slypi žaidimuose
Kadangi visi tokie užsiėmimai paremti patyrimu ir atradimu, emocijų raiška labai didelė. Žaidžiant tyrinėjamas aplink esantis sukurtas užsiėmimui pasaulis, vertinamos galimybės, patiriami nauji jausmai bei įgyjama nauja patirtis. Pašnekovės pastebi, kad „Family Lab Academy“ užsiėmimų metu mažųjų iki metų grupėje daug krykštavimo ir juoko kyla tiesiog liečiant, čiupinėjant ar išbandant naujus skonius, išgirstant naujus garsus. Užsiėmimų metu naudojami visi pojūčiai ir su kiekvienu iš jų būna daug atradimų ir nustebimų. Emocijų amplitudė auga, kai vyresniųjų grupių veiklose ugdytojos kalbasi, moko bendradarbiauti su kitais vaikais, dalintis priemonėmis.
Visos veiklos yra tarsi vienas žaidimas, kurį moderuoja ir veda mokytojas, tačiau kuriame svarbų vaidmenį užima ir dalyvaujantis šeimos narys – mama ar tėtis, kurių buvimas greta leidžia vaikui atsipalaiduoti, tyrinėti, mėgautis veiklų gausa ir jaustis saugiu. Lavinamuosiuose užsiėmimuose dažnai siūloma tokių veiklų, kurios skatina panaudoti jau turimus įgūdžius ir įgyti naujų. Svarbu su vaikais kalbėtis ir pasakoti apie viską, kas tuo metu daroma – taip akcentuojant kasdienę patirtį, įvardijant kilusias emocijas.
