Pateikiame 10 kriterijų, pagal kuriuos galima nustatyti vaiko išlepimo lygį.
1. Dažnos isterijos. Įprastai jos kyla spontaniškai, niekuo nemotyvuotos. Tai susiję su tuo, kad mažai vaikai nemoka kontroliuoti emocijų. Iš pradžių tai įsipaišo į paprastus kaprizus. Vėliau reikalai prastėja, kaprizai tampa tikrais skandalais. Jie ima reikštis vaiko agresija sau, artimiesiems ar aplinkiniams. Tačiau tuo metu vaikas nesupranta, kad savo elgsiu skaudina artimuosius ir kenkia aplinkiniams.
2. Mažylis dažniausiai sudirgęs, jokie daiktai jo nedžiugina. Nauji žaislai, skanėstai jam greitai atsibosta. Gavęs naują žaislą, jį išmeta ir ima reikalauti naujo, kokį turi draugas.
3. Vaikas nemėgsta dirbti namų ruošos darbų. Kuo vyresnis darosi, tuo sunkiau jį įkalbėti. Tėvus toks elgesys vargina. Jie negali paprašyti vaiko susitvarkyti savo žaislus ar padėti mamai tvarkytis namuose.
4. Mažylis nori, kad jo klausytų. Jis nevykdo suaugusiųjų paliepimų, o pats nori, kad visus jo kaprizus nedelsiant pildytų.
5. Dažniausiai dėl vaiko tėvams būna nesmagu prieš aplinkinius. Taip elgdamasis vaikas tarsi įsitvirtina ir reikalauja, kad suaugusieji laikytų jį visatos centru. Tėvams vertėtų žinoti – jei toks elgesys jūsų šeimoje normalus, tai – rimta problema.
6. Mažylis nenori dalintis žaislais, daiktais. Atsiminkite – vaikystėje tai dar nėra problema, nes vaikas nesuvokia, kad reikia dalintis su vaikais, bet vyresniame amžiuje tai tampa didžiule problema, virsta godumu. Tėvams reikia būti dėmesingesniems savo vaikui, paaiškinti, kad nereikia būti godžiam, kad reikia žaisti su vaikais. Jei suaugusieji nesiima spręsti šios problemos, vaikui ne tik išsivystys godumas, bet ir atsiras noras atimti patikusius daiktus.
7. Nereikėtų dažnai įkalbinėti vaiko – derybos dėl kažkokio privalomo reikalo (dantų valymosi, prisisegimo automobilio kėdutėje ir pan.) neturi trukti valandų valandas. Dar vaikystėje vaikas turi suvokti, kas yra autoritetas. Tokiame amžiuje tai – artimiausi giminaičiai: senelės, seneliai, mama, tėtis. Vaikas turi suprasti – jei suaugusieji prašo kažką padaryti, nevalia rodyti kaprizų. Bet jei vaikas ima ožiuotis, o suaugusieji ima jį įkalbėti, tai rodo, kad vaikas išlepintas.
8. Jei vaikas išlepintas, jam neegzistuoja žodis „negalima“. Į visus suaugusiųjų draudimus mažylis reaguoja agresija ir kaprizais.
9. Vaikas nesugeba vienas žaisti. Psichologai pabrėžia – jau trejų metų vaikų būna puikiai išvystyta fantazija. Todėl trimetis sugeba susigalvoti žaidimų ir vienas žaisti. Jei mažylis išlepintas, jis reikalaus, kad žaidžiant būtumėte šalia. Tai nereiškia, kad jam stinga fantazijos susigalvoti žaidimą. Ne. Tiesiog tokiam vaikui būtinas nuolatinis dėmesys ir jūsų buvimas šalia.
10. Vaikas klauso tėvų tik tada, kai ką nors už tai gauna. Pavyzdžiui, vaikystėje, jei tėvai kažko nori, pasakoja mažyliui, ką jis vėliau gaus. Su mažais vaikais toks elgesys kartais tikrai normalus. Tačiau augant tai tampa rimta problema. Vaikas kas kartą tuo spekuliuoja, kažko prašo mainais. Vaikystėje galėjote atsipirkti saldainiu, vėliau tai gali būti pinigai.
Dauguma tėvų iš pradžių gali ir nepastebėti, kad šeimoje auga kaprizingas vaikas. Visgi išlepimas laikomas rimta problema. Ateityje, vaikui augant ir tapus suaugusiuoju, ši problema trukdys gyvenime.
