Mike‘as Leary yra psichologas, kurio pagrindinės darbo sritys yra santykiai ir tėvystė. Savo straipsnyje „Fatherly“ jis pateikia mūsų dažniausiai daromas klaidas.
1. Per daug pasirinkimų
Daug tėvų galvoja, kad vaikas privalo turėti begalę pasirinkimų, bet iš tiesų per daug pasirinkimų juos pribloškia ir jie patys nebežino, ko nori.
2. Girti už viską, ką vaikas padaro
Dabar labai daug vaikų yra tarsi pagyrų narkomanai. Jie nebedaro nieko, jei tik negauna už tai įprastu tapusio atpildo.
3. Stengtis padaryti vaiką laimingą
Kad ir kaip besistengtumėte, jūs niekada nepriversite vaiko būti laimingu, jis turi išmokti pats jaustis laimingu.
4. Užversti vaiką daiktais
Vaikai, kuriuos tėvai užverčia žaislais ir kitais daiktais, beveik visada užaugę mano, kad daiktai reiškia laimę. Ir po to visą gyvenimą vaikosi materialinių dalykų, blogiausiu atveju tai baigiasi priklausomybėmis ir manijomis.
5. Per daug užklasinės veiklos
Dažniausiai tai būna sportas ar menai. Daug tėvų mano, kad užklasinė veikla apsaugos vaikus nuo problemų, bet labai dažnai pernelyg apkrauti vaikai „perdega“ ir vėliau negali žiūrėti į pianino pusę.
6. Gyvenimiškų temų, tokių kaip seksas, ignoravimas
Daug tėvų bijo kalbėti apie seksą ir mano, kad vengdami diskutuoti apie tai su vaikais, juos išgelbės. Bet pasitaiko atvejų, kai trylikametės mergaitės pastoja būtent dėl tokio tėvų aplaidumo.
7. Pernelyg sureikšminamos vaiko klaidos
Kartais klaidingai manoma, kad skrupulingas vaiko klaidų nagrinėjimas skatina juos tobulėti ir tapti sėkmingais. Tačiau taip auklėjami vaikai užauga perfekcionistais – siekia tobulumo rūpindamiesi savo išvaizda, stengdamiesi užsitikrinti aplinkinių pripažinimą, ir šiaip kiekvienoje veikloje, kurios imasi. O kai padaro kokią klaidą, jaučiasi esantys nieko verti kaip žmonės. Tai sukelia tokį pyktį, kad kai kuriais atvejais jis pasireiškia kaip savęs žalojimas ar netgi gali privesti iki savižudybės.
8. Gėdinimas, grasinimas, atsiribojimas
Niekada nei žodžiais, nei veiksmais neduokite vaikui suprasti, kad dėl jo veiksmų jūs nustosite jį mylėti. Tokiu būdu kai kurie tėvai siekia vaikų paklusnumo. Tačiau taip galima pasiekti tik trumpalaikių tikslų, o galiausiai vaikui pasidaro vis vien.
9. Versti vaikus atlikti darbus ne pagal amžių
Pasitaiko nemažai pacientų, kurie būdami kokių 4 metų turėjo patys pasirūpinti savo maistu arba rūpintis mažesniais broliais ir seserimis. Užaugę tokie žmonės nenori turėti šeimos, nes sako, kad jau užaugino vieną šeimą.
10. Neriboja technologijų
Negalima vaikui leisti be jokių apribojimų žiūrėti televizorių, žaisti kompiuterinius žaidimus, naudotis mobiliuoju telefonu ar rašyti žinutes. Praktikoje yra pasitaikiusi šeima, kur mama ir paauglys sūnus nuolat susirašinėdavo žinutėmis.
11. Neleisti vaikams nuobodžiauti
Yra tėvų, kurie mano, kad vaikai turi būti nuolat stimuliuojami, o jų kaip tėvų užduotis – neleisti vaikams nuobodžiauti. Tokie vaikai neišmoksta patys būti kūrybingi ir susigalvoti būdų, kaip įveikti nuobodulį.
12. Apsaugoti vaikus nuo jų veiksmų pasekmių ir praradimų
Yra tėvų, kurie vedini pačių geriausių paskatų suteikia savo vaikams viską – nuo kiekvieno paprašyto žaisliuko iki išpirkos už nusikaltimą, ir po to kažkodėl nustemba pamatę, kad vaikas visiškai nieko negerbia. Visi mes turime gyvenime suprasti, kad praradimai yra būdas įgyti išminties ir patirties, kaip nereikia daryti.
13. Neleisti vaikams žaisti pavojingų žaidimų
Lauko darželių praktika įrodė, kad tokiuose darželiuose vaikai rečiau serga, yra labiau užsigrūdinę ir geriau sutaria tarpusavyje, nei įprastus darželius lankantys jų bendraamžiai.
14. Nėra dienos apžvalgos prieš miegą
„Kas šiandien nutiko?“, „Kaip tu jautiesi?“, „Koks šios dienos įvykis tave labiausiai nudžiugino/nuliūdino?“. Vaikai geriau miega ir jaučiasi mylimi, jei tėvai domisi tuo, kas jiems svarbu.
15. Neskaityti mažiems vaikams
Kai vaikui skaitome, mokome jį sėdėti ramiai, tyliai, pasitelkti vaizduotę. Vaizdai ekrane to nemoko. Skaitydami pratiname vaikus prie klausymosi mokykloje, mokome juos pasitelkti vaizduotę kūrybai.
16. Per anksti atpratinti nuo čiulptuko
Tėvai žino, kad čiulptukas yra išorinis nesaugumo simbolis, tad stengiasi vaikus kiek įmanoma anksčiau nuo jo atpratinti. Tai yra klaida – reikėtų užtikrinti vaikui saugumą tol, kol jis pats natūraliai atsisakys čiulptuko. Pasitaiko suaugusių pacientų, kurie slapta čiulpia nykštį.
17. Nereguliuoti maisto porcijų
Ir ypač klausti: „Ar jau sotus (-i)?“ Paprastai vaikas paprašys pakartoti. Tai užprogramuota mūsų genuose dar nuo tų laikų, kai mūsų protėviai gyveno nuolat jausdami maisto stygių. Vaikai pradeda siekti sotumo jausmo, nesuprasdami, kad kaskart, kai suvalgome tam tikrą kiekį maisto, mūsų skrandis prie jo prisitaiko kaip prie normos ir išsiplečia.
18. Fizinės bausmės
Tėvai mano, kad mušdami vaikus juos auklėja, bet fizinės bausmės tikrai nėra veiksmingesnės už meilę. Mūsų visuomenėje dar labai gajus šis mitas, kuris atsispindi net patarlėse, pvz., „Už vieną muštą dešimt nemuštų duoda“. Tačiau vaikai, kuriems buvo taikomos fizinės bausmės, dažniausiai užauga ne geri, bet atvirkščiai, pikti, bailūs, linkę tyčiotis iš kitų ir muštis, apgaudinėti.
