Dauguma vyrų mano, kad niekada nebus iki galo pasiruošę vaiko gimimui. Moteriai lengviau, juk ji dar vaikystėje vystė minkštus žaislus ir lėles, gydė juos, skaitė žurnalus apie auklėjimą – žodžiu, ruošėsi. Vyrams būsimoji tėvystė – visiškai nauja ir beveik visada stresinė situacija.
Vyrus, kurie nėra pasiruošę tėvystei, galima pažinti pagal tokius požymius:
„Pats svarbiausias!”
Jūsų vyriškis nenori dalintis mylimosios dėmesiu. Jūsų partneris nesutinka su perspektyva pasitraukti į antrą planą. Jis nori, kad jūs visa priklausytumėte tik jam vienam. Gal jis bijo, kad nebebus skaniai maitinamas, nebebus domimasi jo reikalais, o visas dėmesys ir rūpestis atiteks vaikui. Kaip ten bebūtų, bet toks vyro charakterio bruožas užkerta kelią jūsų laimingai motinystei. Jis tarsi antras vaikas nuolat kovos dėl „mamytės” dėmesio.
„Nėra pinigų”
Jis sako, kad dabar „nėra pinigų“. Tai gali būti teisybė, arba jis tiesiog psichologiškai nėra pasiruošęs. Automobilinės kėdutės, drabužiai, vežimėliai ir žaislai nepigiai kainuoja, ir jis tai supranta. Kita vertus, kai kurie vyrai laukia, kol galės nupirkti vaikui viską, kas geriausia. Todėl jei jūs turite kur gyventi ir gaunate stabilias pajamas, galite grįžti prie atžalų klausimo ir aptarti jį dar sykį.
Pats dar vaikas
Potencialus tėvas dar labai jaunas ir nesubrendęs kaip asmenybė. Jūsų išrinktajam kol kas pačiam sunku susidoroti su sudėtingomis situacijomis. Jis suvokia, kad atsiradus vaikui, jo pečius užguls naujos problemos, kurias reikės spręsti, ir prisiimti atsakomybę už sprendimų pasekmes. O jis nėra tikras, kad su jomis susidoros. Fizinis amžius nebūtinai yra lemiamas veiksnys – tai gali būti ir dvidešimtmetis vaikinas, ir daug vyresnis vyras. Juos sieja vienas bendras bruožas – jie patys dar yra visiški vaikai.
Nedomina vaikai
Jo nedomina svetimi vaikai. Jūsų vyriškį erzina jų verksmas, žaidimai, jis nerodo iniciatyvos su jais pabendrauti, užmegzti kontaktą. Žinoma, sakoma, kad savus vaikus žmonės vertina kitaip, nei svetimus, bet tai tiesa tik iš dalies. Jei jūsų partneris protestuoja net prieš mažiausio kontakto su vaikais perspektyvą – tai ženklas.
Socialinis liūtas
Socialinis gyvenimas vyrui svarbiau už viską. Vyras supranta, kad gimus vaikui bus sunkiau ištrūkti, pasėdėti bare su draugais, nueiti į mėgstamos grupės koncertą. Ir kol jis nebus pasiruošęs nieko keisti savo gyvenime, vargu ar jis panorės turėti vaiką ir skirti jam dėmesį.
Nemoka pasirūpinti savimi
Jūs pastebėjote, kad būsimas tėtis nepratęs niekuo rūpintis. Jis iš tų vyrų, kurių gyvenimą organizuoja jį mylinčios moterys – žmona ir mama. Jam viskas paduodama, atnešama, pasakoma, kaip gyventi. Tokie vyrai nesugeba savarankiškai išspręsti savo problemų. Tik užbaigęs šį etapą jis galės išmokti pasirūpinti dar kažkuo, būti savarankiškas ir tapti šeimos galva.
Pagyventi dėl savęs
Jūsų partneris vis kartoja, kad nori „pagyventi dėl savęs”. Tai sakydamas, vyras ne visada turi omenyje aktyvų gyvenimo būdą su daug bendravimo, kelionių, nuotykių. Galbūt jis tiesiog nejaučia, kad yra sėkmingas vyras. Jis gali jums nusileisti ir sutikti susilaukti vaiko dabar. Bet neverta tikėtis didelio entuziazmo ir domėjimosi vaiko auginimo ir auklėjimo klausimais. Jis bus atsiribojęs, kol neįgyvendins savo „paskirties”: nepasodins medžio ir nepastatys namo.
Nenori vaikų su jumis
Į jūsų pastangas pakalbėti apie vaikus jis reaguoja nenoriai. Kalbos apie tai, kokie vaikų vardai patinka, ko jis norėtų – berniuko, ar mergaitės, ir kokius būrelius lankys vaikas, jį erzina ir baigiasi konfliktais. O į tiesų klausimą atsako: „Palaukim dar porą metų.” Tokia reakcija būna, kai vyro kažkas netenkina santykiuose su būsima mama. Išsprendus šį klausimą, mintys apie vaiką vyrą ims dominti ir sukels jame norą būti šalia.
Santykiai su tėvais
Jei jūsų vyriškis iki šiol nepagarbiai elgiasi su savo mama, kažką įrodinėja tėvui, barasi ir trenkęs durimis išeina, greičiausiai jis dar pats neužaugo. Santykiai su tėvais – pirmas rodiklis, ar žmogus suaugęs, ir ar yra pasiruošęs prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą. Visi tėvai turi trūkumų. Suaugęs vyras jau turi būti susidorojęs su vaikystės nuoskaudomis, jausti tėvams dėkingumą už tai, kad suteikė jam gyvenimą, o ne toliau juos kaltinti dėl savo klaidų, nesėkmių ir užkrauti jiems atsakomybę už savo laimę.
Vengia vaikų temos
Jūs pastebėjote, kad dėl kažkokių priežasčių niekada rimtai nesate aptarę vaikų temos. Bet koks bandymas aptarti šį klausimą iššaukia jo juokelius, agresiją, įkalbinėjimus pagyventi sau – žodžiu, viską, išskyrus konstruktyvų pokalbį apie vaikų planavimą. Ko gero, jis dar nėra pasiruošęs tėvystei, tokia perspektyva jį gąsdina.