Trijų vaikų tėtis Simonas Urbonas šiandien paskelbė apie naują eksperimentą, kurio imasi. Jis vadinasi „Vaikas – ne šiukšlių dėžė“.
Savo feisbuko paskyroje Simonas Urbonas šiandien pranešė apie naują pradedamą socialinį eksperimentą #VaikasNeŠiukšliųDėžė.
Štai ką parašė Simonas:
„Per savo ilgą gyvenimą buvau išsikėlęs daugybę iššūkių, eksperimentų, kuriuos atlikinėjau ieškodamas atsakymų apie žmogaus galimybes rinktis, kaip jis pats nori gyventi. Iššūkiai man padėjo suprasti ir atsistoti į sąmoningo gyvenimo/vartojimo vėžes, o svarbiausia, jie padėjo ir daugybei žmonių, kurie ėjo eksperimentų keliais kartu su manimi. Ačiū Jums už tai.
Mane vadina iššūkių meistru, eksperimentų atlikėju, bepročiu, o viskas, kas buvo, buvo orientuota į patį mane. Todėl atėjo laikas padaryti kažką stipresnio, kažką naudingesnio, kažką – kas pakeistų ne tik mane, ne tik tave, bet prisidėtų prie mūsų visų gyvenimo ateityje. Tikriausiai daugelis sutiksite, kad mūsų rytojus priklausys nuo to, kokie žmonės išaugs iš tų, kurie dabar sėdi smėlio dėžėse. Ar kada pagalvojote, kad vaikas turi mažai galimybių rinktis, ką jis valgo, ką deda į save ir kokius vartojimo įpročius formuojasi? Aš pagalvojau ir tai man neduoda ramybės jau kuris laikas. Už mažus vaikus atsakinga jų aplinka, o tai – tėvai, seneliai ir žinoma, darželis su mokykla. Maži angelėliai neturi patirties, neturi supratimo, jie ir jų įpročiai formuojami mūsų visų, esančių aplink juos, dėka. O kaip mes galime būti geraisiais pavyzdžiais, kai daugelis iš mūsų net nesusitvarkome su savo prastais įpročiais valgyti bet ką?
Tad per šį socialinį eksperimentą “Vaikas Ne Šiukšlių Dėžė” 100 dienų tapsiu vaiku. Vaiku, kuris gali sąmoningai vertinti, ką valgo, ką deda į save, ką jam tai duoda ir žinoma, kiek tai jam naudinga. Juk nei vienas tėtis, mama, nei viena auklėtoja ar mokytoja nenori kenkti savo vaikams, bet realybė, deja, kitokia. Mes kenkiame, nes šiame greito vartojimo pasaulyje apie pasekmes, nuo kurių priklausys ateitis, galvoti tiesiog neturime laiko. Visą šį laiką dėsiu į burną tai, ką deda vaikai darželiuose, ligoninėse, restoranuose, kavinėse ir žinoma, namuose. Kartu su Jumis ieškosime sprendimų, ieškosime atsakymų, keisimės ir versime rytdienos lapą suprasdami, kokias pasekmes gali sukelti atsainus požiūris į tai, ką valgome ir svarbiausia ką duodame savo vaikams.
Tad jei norit mane pamatyti sauskelnėse, valgantį vaikiškas dešreles, geriantį mišinukus ir bandantį ragauti darželinukų maistą, tiesiog spausk patiktuką ir pasidalinki. Surinkus 1000 jūsų jausmų, kartu pradėsime kelionę, kurios dėka užaugę vaikai mums padėkos, kad mes sąmoningai galvojome, o ne tik bėgome per gyvenimą, kišdami jiems maistą, kurio kartais maistu net pavadinti negalima.
P.S. Jei nelaikinsi dėl minties ar nerūpi ateitis, gali laikinti šiaip, nes surinkus 1000, nusiskusiu savo pusės metų barzdą. Juk turiu kažkiek būti panašus į vaiką.
Ačiū visiems ir, tikiuosi, pradedam!
