Pirmąjį birželio sekmadienį švenčiame Tėvo dieną. Ta proga kalbinome vaikų ir paauglių psichiatrą Liną Slušnį apie tai, kas yra geras tėtis ir kaip juo tapti.
Koks yra gero tėčio receptas?
Jeigu aš žinočiau gero tėčio receptą, tai būdamas gydytojas, uždėčiau ant jo antspaudą ir skirčiau savo pacientams, sakydamas: “Imkite ir naudokite”. Nežinau, tikrai nežinau.
Kas yra geras tėtis? Visada sakau – geru tėčiu būti lengviausia, bet būti tėčiu ar mama yra sunku. Turiu omenyje, kad labai paprasta “būti geru tėčiu” – pildyti visus vaiko norus, užgaidas, bet išmokyti vaiką tam tikrų įgūdžių, užauginti savo vaiką taip, kad jis galėtų savarankiškai gyventi, kad mokėtų savarankiškai priimti sprendimus, sugebėtų pasiekti sėkmės gyvenime ir mokėtų gyvenimu džiaugtis, labai nelengva.
Šeimoje gyvendami turime išlaikyti balansą tarp meilės vaikui, kuri nedingsta net ir tada, kai vaikai neklauso, pykstasi su tėvais, ir tam tikrų reikalavimų, ribų nubrėžimo. Dažnai mano žmona, kai supyksta ant vaikų, sako: “Tai – ne vaikų, tai – mano problema”. Tada ima ieškoti būdų, kaip tai išspręsti.
Tėvystė yra nuolatinės paieškos. Kai tu nori būti tėčiu, turi kelti vaikui tam tikrus reikalavimus, brėžti ribas, ir tada paaiškėja, kad lepinimas yra pats (pa)prasčiausias būdas.
Yra tokių tėčių, kurie priperka vaikams daug visko, arba leidžia tai, ko mama neleidžia. „Tėti, man mama neleidžia“. „Aš leidžiu, eik“. Mama brėžia ribą, kad pirma reikia padaryti darbus, atlikti tam tikrus įsipareigojimus šeimoje, o tėtis sako: „Ai, tegul pabūna jie vaikais, pasidžiaugia vaikyste“.
Kai nori turėti vaikų, turi suprasti, kad reiks mokytis būti tėčiu. Kiekvieną dieną.
Matematikos, lietuvių ir užsienio kalbų mes mokomės. Lygiai taip pat mes turime mokytis emocinių socialinių įgūdžių, kurių reikia auginant vaikus. Tėvų karta anksčiau Lietuvoje to nebuvo mokyta, todėl to turime mokytis. Tėvai gali pradėti mokytis jau šiandien šių įgūdžių: kalbėjimo, išklausymo vienas kito. Išklausyti vaiką, o ne komanduoti jam – to galima išmokti, ir tam nereikia universiteto baigti.
Laiko, kada vyras pasirengęs tapti tėčiu, nėra. Kada vyras užauga? Yra vyrų, kurie niekada nesuauga, taip ir lieka nesubrendę, galbūt niekada negali turėti šeimos, nors ją ir turi.
Gražus yra vieno žydo pasakymas: kai reikia vairuoti automobilį, padaryti stalą, kloti plyteles – mes viso to mokomės. Ilgai mokomės. Tėvystei mes nesiruošiame, atrodo, gims vaikas, ir būsime tėvai. Ne, nebūsime. Nei tėtis, nei mama. Mes pamažu augsime kartu su vaiku. Tas augimas turi būti nuolatinis. Subrendęs tėvystei yra tas vyras, kuris pasirengęs augti kartu su vaiku, tas, kuris supranta, jog gimus vaikui teks mokytis kasdien.
