Kūdikio besilaukiančios moters nuotaikos kartais būna tokios permainingos, kad aplinkiniai nespėja reaguoti: čia ji linksma, čia vėl suirzusi ar net apsiverkusi. Ji jautri kaip mimoza. Ką dėl to kaltinti: hormonus, nesugebėjimą džiaugtis ateinančia gyvybe, nerimą dėl besikeičiančio kūno, abejones, ar sugebės auginti vaiką?
Nuotaiką lemia nėštumo hormonai
Nuotaikos pokyčiai pirmiausia yra susiję su hormonų veikla. Tačiau savijautą veikia moters pasitikėjimas savimi, šeimos santykiai, pagaliau metų laikas. Ruduo – ne tik lietaus, darganoto oro, bet, pasak medikų bei psichologų, ir depresijos metas. Kaip jos išvengti, ar moteriai gali padėti sutuoktinis, kaip jis turėtų elgtis su jautruole žmona, pasakoja psichologė psichoterapeutė dr. Viktorija Grigaliūnienė.
6 permainingų nuotaikų kaltininkai:
1. Jūs ir aplinka
Jūs, sužinojusi, kad laukiatės kūdikio, nueinate pas ginekologą ir išgirstate įvairių patarimų bei draudimų. Mat žinodamas, kas gali pakenkti kiekvienai būsimai mamai, gydytojas daug ką draudžia ir jums, tuo pačiu metu nuo galimos atsakomybės apsaugodamas ir save. Bet jūsų organizmas draudimams gali priešintis. Kyla ne išorinis, o vidinis jūsų konfliktas su gydytoju. Pavyzdžiui, jis liepė iš valgiaraščio išbraukti rūkytus gaminius, bet taip norisi, kad seilės tįsta.
Tas pats pasakytina ir apie gyvenseną. Tarkim, mėgote keliauti, važinėti dviračiu, o dabar jums liepiama nesportuoti. Bet visko, ką anksčiau mielai darėte, iškart labai sunku atsisakyti. Vidinis konfliktas sukelia nuotaikų kaitą, jūs imate blaškytis, tampate dirgli, pykstate ant vyro ir artimųjų. Jaučiatės nelaiminga, nes negalite gyventi taip, kaip esate pratusi, į jūsų jausmus įsiskverbia baimė, nerimas ir liūdesys. Nepasitenkinimas, neigiamos emocijos skatina tam tikrų medžiagų gamybą, kurios per kraują patenka ir vaisiui.
Tad klausykitės savo vidinio balso ir pagal gydytojo rekomendacijas visus savo norus tenkinkite (tik labai saikingai!). Na, aišku, būna, kad reikia labiau saugotis ir gerti vaistų. Bet kiek per dieną vaikščioti, gulėti, ką valgyti, tikrai pati jaučiate.
„Nereikia besąlygiškai vykdyti gydytojo paliepimų. Jei pasiklausiusi gydytojo nurodymų nevaikščioti, nekilnoti rankų, nes virkštelė apsisuks, moteris pradės apie tai galvoti, nerimauti, virkštelė iš tiesų gali apsisukti“ ,- sako psichologė V.Grigaliūnienė.
2. Blogi santykiai šeimoje
Dirbdama gyvenate aktyviai, su bendradarbiais išgeriate kavos, susitinkate su draugėmis ir dėmesį “pasiimate” pati. Pastojus, be abejo, laukiate, kad aplinka, pirmiausia – vyras, rodytų jums dėmesį. Norite, kad jums artimas žmogus būtų šalia. Jei kartu su vyru džiaugiatės būsimu kūdikiu, jūsų santykiai yra geri, sustiprėja tarpusavio ryšys, galbūt net nebus nemalonių nėštumo požymių – vėmimo ir pykinimo. Arba jie bus labai silpni.
Kai tarpusavio santykiai nėra geri, vyras nesupranta, kad reikia palepinti moterį, tada ji nesijaučia mylima, abejoja, ar vyras (draugas) ir toliau bus su ja. Tada nėščioji gali susirgti depresija, ypač šiais laikais, kai tiek daug stresų, kurių moteris neretai negali įveikti pati ir pasijaučia vieniša.
Deja, būna vyrų, kurie net terorizuoja žmoną, sako: „Tu man bjauri“ . „Konsultavau kūdikio besilaukiančią moterį, kurios vyras niekur nebesivesdavo. Paklausiusi, kodėl, iš jo išgirdo: „Man būtų nemalonu, jei pilvota eitum kartu su mano kompanija“. Aš bandžiau moteriai įrodyti, kad tai ne jos bėda, o vyro, kad jam reikėtų kreiptis į psichiatrą“, – prisimena psichologė V.Grigaliūnienė.
3. Nėštumo sureikšminimas
Būna, kad nėščiajai atsisakius intymių santykių jos vyras susiranda kitą moterį. Juk vyrui labai svarbūs lytiniai santykiai, jis nori mylėtis su savo mylima moterimi. Jei, tarkim, kai pasiteiravote apie intymumą nėštumo metu, ginekologas patarė tokius santykius riboti, pasąmonėje gali užsifiksuoti, kad mylėtis nėra gerai.
Tik jokiu būdu stengdamasi gyventi dėl kūdikio, ne dėl vyro, visiškai neatsisakykite mylėtis! Nebent jums grėstų persileidimas. Juk iš tiesų gyvenimas turi tekėti kasdiene vaga – kaip ir iki nėštumo. Be abejo, turite pasilepinti, skirti daugiau dėmesio savo poreikiams. Tačiau nelaukite atsigulusi, kad kiti aplink jus šokinėtų. Tai net nesveika, nes galite nesugebėti pati pagimdyti ir prireiks cezario pjūvio.
Be to, jei 9 mėn. gulėsite ant sofutės lyg su kiaušiniu ant galvos, nors ir visi šokčios aplink jus, po gimdymo galite susirgti depresija. Kodėl? Nesugebėsite prisitaikyti prie pakitusio gyvenimo.
4. Gimdymo baimė, nepasitikėjimas savimi
Jei pastojote pirmą kartą, jūs turbūt nesate pasiruošusi motinystei, jos dar nesuvokiate. Jums viskas nauja, neįprasta, tad iš pasąmonės kyla abejonių, ar kūdikis gims sveikas, ar sugebėsite juo rūpintis, bijote dar nepažintos ateities. Paties gimdymo baiminatės labiau teoriškai.
Pastojusi antrą kartą moteris į daugelį klausimų jau žino atsakymus, labiau pasitiki savimi, supranta, kad sugebėjusi pagimdyti ir prižiūrėti vieną vaiką, sugebės ir šį kartą. Ji žino, ką daryti, kai rytais pykina, ar klausyti medikų, bet jaučia didesnę baimę ir nerimą dėl gimdymo, nes tą sunkiai nupasakojamą skausmą yra jau patyrusi.
5. Gąsdinantys figūros pokyčiai
Kiekvienos moters nervų sistema yra skirtinga, tad į nėštumą kiekviena reaguoja kitaip. Jei, tarkim, truputėlį trūksta pasitikėjimo savimi, tada apima baimė, kad prasidėjus figūros pokyčiams nebemylės vyras ar draugas, nes tapsite nebegraži, nerimaujate, ar sugrįš mergautinės kūno formos. To baimintis galite nesąmoningai. Nors ir džiaugiatės būsimu vaikeliu ir jo laukiate, pasąmonė sako, kad būsite negraži.
„Visada patariu moterims psichologo, psichoterapeuto konsultaciją, nes ji ne mažiau svarbi nei ginekologo. Gydytojas apžiūri vaisių, ar jis vystosi gerai, o psichologas domisi moters psichologine būsena ir nuotaika, nes nuo jų labai priklauso, kaip ji jausis pagimdžiusi, ar neužklups depresija, dar blogiau, pogimdinė psichozė.
Jei visus 9 mėn. moteris vaikšto įsitempusi, nevaldo savo emocijų, jai nepatogu, darė tai, ką norėjo giminės, artimieji ir gydytojai, o ne ji pati, gali būti blogai. Lygiai taip pat, kaip ir žmogui patyrusiam stresą: vidinei įtampai atslūgus lyg perkūnas iš giedro dangaus trinkteli insultas ar širdies priepuolis. Mat atsipalaiduoja organizmą mobilizavusios jėgos, bandžiusios įveikti stresą“ ,- pasakoja psichologė.
6. Pykinimas
Pirmus 3 mėn. jus, kaip ir kitas kūdikio besilaukiančias moteris, pykina. Tai nemalonu. Kiekvienas, kuriam bloga, yra piktas ir dirglus. Bet paprastai žmogų po pusdienio ar dienos nustoja pykinti, o jūs tokios būsenos būnate net 3 mėn. Iš kur tada gera nuotaika? Jai pagerinti reikia jūsų pačios ir vyro pastangų.
