Kraujo grupės yra keturios: O (I) – pirmoji arba nulinė, A (II) – antroji, B (III) – trečioji, AB (IV) – ketvirtoji. Taip pat, šalia kraujo grupės, visuomet žymimas ir rezus faktorius, kuris gali būti teigiamas arba neigiamas.
Kraujo grupės ir įdomūs faktai apie jas
- Pirmoji (I) kraujo grupė yra pati populiariausia pasaulyje. Tokį kraują turi apie 40-50 proc. populiacijos. Antrąją grupę turi apie 30 proc., trečiąją – 20 proc., o ketvirtąją – tik apie 5 proc. žmonijos.
- Pirmosios grupės savininkų kraujas tinkamas visiems kitiems, tačiau pačiam tinka tik tokios pačios grupės kraujas (I). O štai tiems, kurie turi ketvirtosios grupės kraują, gali džiaugtis, jog jiems tinka visų tipų kraujas.
- Mokslininkai įrodė, kad kai kurioms kraujo grupėms būdingos tam tikros ligos. Štai antrosios kraujo grupės savininkai net 20 proc. dažniau serga skrandžio ligomis, ypač skrandžio ir seilių liaukų vėžiu.
- Skirtingos kraujo grupės atsirado skirtingais laikmečiais. Per visą žmonijos raidos istoriją, jų atsiradimą lėmė rasių kraujomaiša.
- Kraujo grupės yra nulemtos genetiškai ir nesikeičia visą gyvenimą kaip ir pirštų atspaudai.
- Įrodyta, jog pirmąją arba nulinę kraujo grupę turintys asmenys gyvena ilgiausiai.
- Rezus neigiamą faktorių turi apie 15 proc. Europos gyventojų.
- Seniausia ir gausiausia yra pirmoji kraujo grupė. Manoma, jog iki susimaišant skirtingoms rasėmsm ji buvo paplitusi tarp juodaodžių.
- Ketvirtoji kraujo grupė pati jauniausia, atsiradusi maždaug prieš tūkstantį metų.
Rezus faktorių konfliktas
Jei tėčio kraujas yra rezus teigiamas, o mamos – neigiamas, yra apie 50 proc. tikimybė, kad vaisius paveldės teigiamą rezus faktorių. Taip gamtos surėdyta, kad mamos ir vaisiaus kraujas nesusimaišytų, todėl pirmajam šeimos kūdikiui joks pavojus negresia. Visgi, laukiantis antrojo vaikelio ir esant skirtingiems mamos ir vaisiaus rezus faktoriams, kyla pavojus kūdikiui. Mamos kraujyje susikaupę antigenai prasiskverbia pro placentą ir suardo mažylio eritrocitus. Vis dėlto, šiuolaikinė medicina turi būdų kaip išgelbėti vaiką, todėl būtina viso nėštumo metu reguliariai lankytis pas nėštumą prižiūrintį gydytoją.
Kokią kraujo grupę paveldės vaikas? (Tikimybių lentelė)
Kraujo grupėms būdingos ligos
Pirmoji (0) kraujo grupė ir jai būdingos ligos bei ypatumai
Dažniau pasitaiko:
-
Opaligė (skrandžio ir dvylikapirštės žarnos) – pirmos grupės žmonės turi didesnę riziką susirgti Helicobacter pylori sukeltomis opomis.
-
Skydliaukės problemos – tyrimai rodo didesnę hipotiroidizmo riziką, ypač moterims.
-
Alergijos ir astma – kai kurie duomenys rodo polinkį į stipresnes alergines reakcijas.
-
Reumatinės ligos – pastebėta šiek tiek didesnė rizika artritui.
Mažesnė rizika:
-
Širdies ir kraujagyslių ligos – lyginant su A, B ar AB grupėmis, pirmos grupės žmonės turi mažesnę riziką trombozei, miokardo infarktui ir insultui, nes jų kraujas linkęs būti „skystesnis“.
-
Tam tikros vėžio rūšys – mažesnė rizika kasos ir skrandžio vėžiui nei A grupės žmonėms.
Imuninė sistema
-
Pirmos grupės žmonės dažnai turi stipresnį imunitetą prieš kai kurias infekcijas.
-
Tačiau kartu jų organizmas gali jautriau reaguoti į stresą (padidėja kortizolio kiekis).
Antroji kraujo grupė (A): ligų polinkiai
Dažniau pasitaiko:
-
Širdies ir kraujagyslių ligos – didesnė aterosklerozės, trombozių, miokardo infarkto rizika.
-
Skrandžio vėžys – A grupės žmonėms fiksuota didesnė rizika nei 0 grupės.
-
Diabetas (2 tipo) – polinkis pasireiškia esant netinkamai mitybai ir antsvoriui.
-
Alergijos ir astma – jautresnė imuninė sistema reaguoja į aplinkos dirgiklius.
-
Autoimuninės ligos – pvz., reumatoidinis artritas, vilkligė.
-
Infekcinės ligos – kai kurie tyrimai rodo, kad A grupės žmonės gali būti imlesni virusinėms infekcijoms (pvz., gripui, COVID-19 sunkesnė eigai).
Rečiau pasitaiko:
-
Opaligė (Helicobacter pylori sukeltos skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos) retesnės nei tarp pirmosios (0) grupės atstovų.
-
Kasos vėžys – rizika mažesnė nei 0 grupėje.
Imuninės sistemos ypatumai:
-
Dažnesnės alerginės reakcijos.
-
Polinkis į kraujotakos sutrikimus dėl didesnio kraujo krešėjimo.
-
Lėtesnė adaptacija prie streso – A grupės žmonėms būdingesnis kortizolio (streso hormono) padidėjimas.
Trečioji kraujo grupė (B): ligų polinkiai
Dažniau pasitaiko:
-
Šlapimo takų infekcijos – B grupės žmonės šiek tiek imlesni tokioms infekcijoms.
-
Kvėpavimo takų ligos – gali būti didesnė rizika bronchitui, plaučių infekcijoms.
-
Autoimuninės ligos – kai kurie tyrimai rodo polinkį į išsėtinę sklerozę.
-
Kasos vėžys – didesnė rizika nei 0 grupės žmonėms.
-
2 tipo diabetas – fiksuojamas padidintas polinkis.
Rečiau pasitaiko:
-
Širdies ir kraujagyslių ligos – B grupės žmonės turi šiek tiek mažesnę miokardo infarkto riziką nei A grupės atstovai.
-
Skrandžio vėžys – rizika mažesnė nei A grupės.
Imuninės sistemos ypatumai:
-
Geras atsparumas kai kurioms virusinėms ligoms.
-
Imuninė sistema gana „lanksti“, tačiau jautresnė autoimuniniams sutrikimams.
Ketvirtoji kraujo grupė (AB): ligų polinkiai
Dažniau pasitaiko:
-
Širdies ir kraujagyslių ligos – didesnė rizika nei 0 ir B grupėse (aterosklerozė, insultas, miokardo infarktas).
-
Kraujotakos sutrikimai – kraujas linkęs labiau krešėti, todėl didesnė trombozių tikimybė.
-
Kognityviniai sutrikimai – kai kurie tyrimai rodo didesnę demencijos ir atminties sutrikimų riziką.
-
Virškinimo ligos – jautresnis skrandis, gali pasireikšti refliuksas ar gastritas.
-
Tam tikros vėžio rūšys – padidėjusi rizika kasos vėžiui.
Rečiau pasitaiko:
-
Skrandžio opa – retesnė nei 0 grupėje.
-
Skrandžio vėžys – retesnis nei A grupėje.
Imuninės sistemos ypatumai:
-
AB grupė paveldi mišrias A ir B savybes, todėl imunitetas gali būti gana „nenuspėjamas“.
-
Gali būti mažesnis atsparumas bakterinėms infekcijoms.
-
Stipresnė reakcija į stresą (kortizolio svyravimai).
