Jaunėliai yra išlepinti ir maištingi. Vyriausieji – geri ir mokantys prisitaikyti. O kokie būna vidurinieji vaikai? Žinoma, jie jaučiasi prastesni. Pasirodo, vis dar gajos klišės, kad gimimo eiliškumas turi įtakos asmenybei.
Vėl grįžtama prie minties, kad gimimo eiliškumas turi įtakos asmenybės formavimuisi. Individualiosios psichologijos pradininkas Alfredas Adleris pristatė ją daugiau nei prieš šimtą metų, tačiau iki šiol nebuvo deramai išsiaiškinta, ar ši teorija turi mokslinį pagrindą. Leipcigo ir Mainco universitetų mokslininkai atliko ilgalaikį didelės imties tyrimą ir pasiekė išties stebėtinų rezultatų.
Vyresnieji vaikai prisiima mokytojų vaidmenį
Dabar jau statistiškai įrodyta, kad intelektas nuo pirmagimio iki paskutiniojo vaiko mažėja. Bent jau intelektą matuojant IQ, nors egzistuoja nuomonė, kad tikrasis intelektas labai stipriai susijęs su EQ (emociniu intelektu), be kurio net ir „supersmegenys“ duos nedaug naudos.
Buvo išnagrinėta daugiau kaip 20 tūkstančių duomenų įrašų iš trijų skirtingų tyrimų. Psichologai taip pat panaudojo duomenis tiek apie kelis brolius ir seseris vienoje šeimoje, tiek apie pirmagimius ir tolimesnius vaikus skirtingose šeimose.
Skirtingai nei anksčiau, kai buvo tikima, kad šį poveikį nulemia biologinės priežastys, Leipcigo universiteto psichologai dabar padarė išvadą, kad skirtumai tarp brolių ir seserų yra įgyjami. Todėl vyresnio amžiaus vaikai mažesniųjų atžvilgiu prisiima mokytojų vaidmenį, jie juos supažindina su pasauliu. Pasak mokslininkų, tai tobulina jų pažintinius gebėjimus, geriau vystosi jų smegenys.
Tačiau jaunylius turėtų paguosti tai, kad nors intelekto skirtumai yra pastebimi, tačiau jie nėra dideli. Kiekvieno paskesnio vaiko intelekto koeficientas sumažėja vos 1,5 balo. Taip pat paaiškėjo, kad pirmagimio intelekto koeficientas yra aukščiausias šešiais iš dešimties atvejų. Tai reiškia, kad keturiais atvejais aukščiausias IQ priklauso ne pirmam šeimoje gimusiam vaikui.
