Jeigu nėščiosios valgiaraštyje trūksta kokių nors medžiagų, tai vaisius jų paima iš moters organizmo. Tarkime, nėščiosios racione trūksta kalcio, vaisius gaus jo iš mamos kaulų. Teko juk girdėti, kaip moterys skundžiasi, kad joms per nėštumą gedo dantys, slinko plaukai, lūžinėjo nagai.
Jeigu mamos organizme yra atsargų, vaisius jomis pasinaudos. Blogiau, kai nėščiosios organizme trūksta folio rūgšties, tuomet vaisiui vystosi nervinės sistemos defektai. Pakankamai folio rūgšties atsargų nesusidaro, tad vaisius neturi iš kur jos paimti. Todėl visos nėščiosios turi papildomai gerti folio rūgšties arba itin taisyklingai maitintis. Dėl tos pačios rūgšties deficito vaisiui gresia skilęs stuburas, neišvystytos smegenys, smegenų vandenė, galima ir tiesiog persileisti.
Rūgštis dalyvauja DNR sintezėje ir yra būtina embrionui vystytis. Jau ruošiantis pastoti, reikėtų žiūrėti, kad jūsų maiste būtų pakankamai šios rūgšties, jos yra žaliose lapinėse daržovėse, pupelėse, grybuose, avokaduose, migdoluose, braškėse, brokoliuose ir kt.
Visi šie produktai padeda ir pastoti. Rekomenduojama tris mėnesius iki pastojimo maitintis tokiais produktais arba gerti maisto papildų, kuriuose yra folio rūgšties. Tai padės pastoti, o pastojus užtikrins normalią embriono raidą.
Nereta numoja ranka į vitamino D tyrimą per pirmąjį apsilankymą. Atsiminkite, jog apie 1/3–1/2 Lietuvos gyventojų stokoja vitamino D. Ne išimtis ir nėščiosios. Nėštumo metu, ypač rudens ir žiemos laikotarpiu, tikrai tikslinga kasdien vartoti vitaminą D nuo 400 iki 1 000 TV. Pravartu prieš tai pasitikrinti, bet, net neišsityrus, per daug nebus. Taigi, nėštumas vyksta sklandžiau, jeigu jokių deficitų nėra.
