Laukiame ir Jūsų gimdymo istorijų! Rašykite jas, linksmas ir liūdnesnes, įkvepiančias, el. paštu tavovaikas@delfi.lt. Mėnesio gale įdomiausio pasakojimo autorę apdovanojame grožio dovanėle. Na, o dabar suteikiame žodį mums parašiusiai Karolinai.
Devyni laukimo mėnesiai pralėkė kaip vienas nuostabiausių mano gyvenimo laikotarpių, kurio neatsiejama dalis – begalinis smalsumas, kas vis dėlto laukia TĄ dieną ir kaip jai pasiruošti. Nepamenu, kada dar su tokiu užsidegimu užsukdavau į kokį portalą pasiskaitinėti mane dominančiomis temomis, kaip pasiskaityti šių gimdymo istorijų, ir tikrai nepamenu, kada dar gyvenime taip spirgėjau norėdama pasidalinti savo patirtimi.
Svarbusis nusiteikimas
Draugai, stebėdami vis apvalėjantį mano pilvuką, meiliai kvosdavo – na, kaip, ar nusiteikusi gimdyti pati, ką manau apie nuskausminamuosius, o kaip dėl cezario operacijos?..
TAIP PAT SKAITYKITE:
23 nėštumo savaitę gimusios vilnietės istorija: stebuklų būna!
Kodėl kai kurios moterys nenori turėti vaikų?
O kur dar močiučių ir tetų „palaikymas”: „Vaikeli, kad tik greitai tau ten tos kančios praeitų” arba „Be skausmo dar nė viena nepagimdė, kaip nors ir tu”. Ir nors tik pačioje nėštumo pabaigoje, vienoje paskaitoje, iš vienos labai šaunios akušerės teko išgirsti patarimą kartoti sau, kad gimdysite lengvai ir greitai. Širdis jautė, kad tik toks nusiteikimas bus naudingiausias man ir mūsų mažajai pakeleivei TĄ dieną.
Daug darbų ir gera savijauta
Vasara ir pirmoji nėštumo pusė pralėkė kaip diena, o saulėtą rugsėjį laukė nėščiųjų mankštos užsiėmimai, pirmasis semestras naujai pradedamose studijose, kurioms ruošiausi dar iki sužinojau, kad laukiuosi, o ir darbuotis teko iki pat lapkričio. Su mažąja sukomės kaip vijurkas, ir manau tai buvo viena iš varomųjų jėgų, kodėl nėštumas, rodos, ėjosi kuo toliau -tuo lengviau.
Iškeliavus dekretinių atostogų, veiklos, atrodė, tik padaugėjo, ir štai prieš pat žiemiškąsias šventes, po eilinės apžiūros, gydytoja įspėjo, kad gimdos kaklelis suminkštėjęs ir atsivėręs 2 cm. Iš to strioko, kad galim gimdyti visu mėnesiu anksčiau, nei numatytas terminas, nebevažiavom per visą Lietuvą nė Kūčių silkės valgyti, nei naujametinio šampano šauti!
Su mažąja tik buvome sutarusios, kad jeigu jai bus ūpo, ji dar lukters, kol aš išsilaikysiu visus egzaminus. Beje, kaip tyčia jiems pralėkus, ir man apsilankius paskutinėje konsultacijoje dėl rašto darbo, dar tą patį vakarą tapo aišku – likus devynioms dienoms iki termino TA diena ėmė ir atėjo!
Vakaras su draugais
Dešimta vakaro – sėdime su didele bičiulių kompanija, ruošiamės vakarieniauti, kai pajuntu, kad viduje kažkas pokštelėjo. Kaip kulka šaunu i vonią, pakeliui šūkteldama vyrui, kad ateitų – laimei, šurmuliuojantys draugai nieko nepastebėjo. Vonioje bestovėdama jaučiu, kaip žliaugia vandenys ir kiaurai mirksta kelnės, o su vyru tik nusišypsome ir su jauduliu puolame autis batų, ketindami išsmukti niekieno nepastebėti.
Dar pakeliui užsukame namo sukrautų daiktų ir apie vienuoliktą valandą vakaro mes jau klinikų priimamajame. Po apžiūros konstatuojamas faktas – 3-4 cm, ruoškitės į gimdyklą. Nuotaika gera, sąrėmiai nestiprūs, bet jau dažni – kas 3-4 minutes. Vidurnaktis, ir mes su vyru jau gimdyklos palatoje, dar juokaujame su rezidentūrą atliekančiu jaunuoliu, kad gal kokį filmą pasižiūrėtume, o jis tik nuoširdžiai pasiūlo išnaudoti laiką, kol sąrėmiai dar nestiprūs, ir nusnūsti – gali būti, kad laukia ilga naktis. Jam ir akušerei išėjus, dar juokaudama papozuoju nuotraukai su gimdymo marškiniais. Gi mano moto visą nėštumą buvo „gimdysiu su šypsena!”
Greita gimdymo veikla
Po 20 minučių sąrėmiai pradeda intensyvėti – kaip gerai, kad prieš keletą dienų su vyru dar apsilankėme pas itin šaunią kineziterapeutę, mane pamokiusią kvėpavimo pratimų, o vyrą – masažo technikų sąrėmių diskomfortui malšinti. Dar po pusvalandžio jaučiu, kad vien kvėpavimu nebeišsisuksiu – tenka ir pašnopuoti, ir pašvokšti.
Vyras masažuoja išsijuosęs – rodos, be jo rankų ant nugaros nebūčiau galėjusi ištverti nė minutės. Dar po 30 minučių užsimenu akušerei, kad sąrėmiui prasidėjus, atrodo, kad jau kas spaudžia žarnyną, bet pati sau postringauju – juk praėjo šiek tiek daugiau nei valanda po to, kai atkeliavom į gimdyklą, gi apie stūmimą nėra ko ir galvoti!
Po kelių minučių suplukęs iš kito skyriaus atbėga gydytojas akušeris, ir kai jis patikrina gimdos kaklelio atsivėrimą, visa šaunioji komanda per keletą sekundžių gimdyklos lovą transformuoja į tikrą gimdymo kosmodromą!
„Dar nestumkit!“ – girdžiu gydytojo žodžius, tuomet staigiai sumoju,kaip pakeisti kvėpavimą mokė kineziterapeutė, norint sulaikyti stūmimą – ir, mano didelei nuostabai, tai puikiai suveikia! Po to dar kelios minučių, šiek tiek chaoso „stumk-nestumk”, padrąsinantys vyro ir akušerės žodžiai ir 1 val. 30 minučių mūsų spartuolė jau guli pas mane ant krūtinės!
Pusantros valandos trukęs nuotykis
Taip, slapta tikėjausi, kad pakliūsiu į tuos 10 proc. laimingųjų, kurios gimdo nepatirdamos itin didelio skausmo, bet klydau. Taip, naiviai maniau, kad pavyks šypsotis iki pat finišo tiesiosios, bet galiausiai sąrėmiai prirėmė mane prie sienos. Tačiau ne, aš nė vienai sekundei dar besilaukdama nesuabejojau, kad gimdymas nėra siaubą kelianti kančia ir kad gimdysiu lengvai ir greitai!
Aš sąmoningai atsisakiau negatyvių kitų gimdyvių patirčių, besąlygiškai pasitikėjau savo mažąja ir tuo, kad kartu mes galime viską – netgi gimdymą paversti greitu ir lengvu, vos pusantros valandos trukusiu nuotykiu!
Tad, mielos būsimos mamos, viskas yra įmanoma. Niekada nepamirškite, kad jūsų gimdymo istorija bus unikali – tebūna kitų patirtys jums įdomios tiek, kiek tai padės užsiauginti sparnus ir su smalsumu, o ne baime, sulaukti TOS dienos. Bus nuostabu, pažadu!
Karolina
Gimdymo istorijų konkursas tęsiasi. Laukiame jūsų gimdymo istorijų el.p. tavovaikas@delfi.lt. Įdomiausias publikuosime www.tavovaikas.lt, o vienai skirsime grožio dovanėlę.
Dėmesio!
Kviečiame atsakyti į žemiau esančius klausimus ir mėnesio gale išrinksime vieną laimėtoją (su juo susisieksime asmeniškai), kuriam padovanosime 6 mėnesių žurnalo “TAVO VAIKAS” prenumeratą.
