Patyčios – tai ne tik „vaikiški ginčai“ ar konfliktai. Tai sisteminga, pasikartojanti elgsena, kai vienas vaikas ar jų grupė siekia pažeminti, įskaudinti ar izoliuoti kitą. Tyrimai rodo, kad Lietuvoje su patyčiomis susiduria daugiau nei trečdalis vaikų. Šis reiškinys gali turėti rimtų pasekmių vaiko emocinei ir socialinei raidai, todėl svarbu žinoti, kaip tinkamai reaguoti, kaip identifikuoti ir kur kreiptis pagalbos. Plačiau apie situaciją papasakojo teisininkė Raimonda Joskaudienė.
Kas yra patyčios įstatyminės bazės kontekste
Lietuvoje turime net kelis teisės aktus, kurie apibrėžia kas yra patyčios bei kokios galimos jų formos. T. y. LR Švietimo įstatymas, LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, LR Smurto artimoje aplinkoje įstatymas, LR Vyriausybės nutarimai.
Teisės aktuose pateikiamas ne tik apibrėžimas, kas yra patyčios, bet išskiriamos ir jų atskiros formos, t. y. :
– Fizinės patyčios
- Smūgiavimas, stumdymas, spardymas, daiktų atėmimas ar gadinimas.
- Pvz.: vaikas mušamas per pertrauką, suplėšomi jo sąsiuviniai.
– Žodinės patyčios
- Pravardžiavimas, įžeidinėjimai, grasinimai, menkinimas.
- Pvz.: vaikas nuolat vadinamas „nevykėliu“, „storuliu“ ar dar kokiais įžeidžiais žodžiais
– Socialinės (santykių) patyčios
- Izoliavimas, ignoravimas, apkalbos, sąmoningas neįtraukimas į grupę.
- Pvz.: klasė sąmoningai nekviečia vieno vaiko į šventes, jį išjuokia.
– Elektroninės arba kibernetinės patyčios (vienos dažniausiai pasitaikančios)
- Tyčiojimasis elektroninėje erdvėje: socialiniuose tinkluose, žinutėmis, nuotraukų ar video platinimu.
- Pvz.: apie vaiką sukuriamas „memas“ ar įdedamas jo pažeminantis filmukas į „TikTok“.
Tėvų pareigos ir atsakomybės tai sužinojus
Tėvai visada jautriausiai sureaguoja į gautą informaciją, jog jų vaikas patyrė patyčias ir deja, bet ne visada veikia tikslingai bei struktūruotai. Taigi, ką šiuo atveju tėvams reiktų daryti:
- • Išsaugoti įrodymus – ekrano nuotraukas, vaizdo įrašą, žinutes.
- • Kreiptis į mokyklą raštu – pateikti prašymą/ skundą klasės auklėtojui, direktoriui ar socialiniam pedagogui, dėl to, jog vaikas patyrė patyčias
- • Pranešti per draugiskasinternetas.lt/Ryšių reguliavimo tarnyba – tai yra teisiškai numatyta pareiga.
- • Kreiptis į policiją, jei turinys kelia grėsmę ar platinamas neteisėtas turinys.
- • Informuoti Vaiko teisių apsaugos tarnybą, jei mokykla nereaguoja.
- • Dėl vaikui padarytos žalos galima kaltininkams pareikšti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Ką privalo daryti mokykla?
Kaip bebūtų keista, bet dažnai mokyklos į panašaus pobūdžio gautą informaciją reaguoja netinkamai. Būna atsakymai – “tai įvyko ne mokykloje”, arba surengia “pasitarimą”.
Tačiau LR Švietimo įstatymas mokyklai apibrėžia visą procesą, kaip turėtų elgtis ir reaguoti:
- Nedelsiant tirti įvykį – surinkti paaiškinimus, nustatyti dalyvius.
- Informuoti abiejų vaikų tėvus.
- Informuoja vaiko teisių apsaugos tarnybą.
- Suteikti pagalbą – psichologo konsultacijas, emocinę paramą.
- Pranešti atsakingoms institucijoms, jei patyčios sisteminės ar yra nusikaltimo požymių.
- Sustabdyti įrašo plitimą – bendradarbiauti su platformomis ir tėvais.
Ką daryti jei patyčios plinta kibernetinėje erdvėje
Lietuvoje atsakinga ne tik už telekomunikacijų priežiūrą, bet ir už vaikų apsaugą nuo žalingo turinio internete yra Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) . Pagal Švietimo įstatymo 23-2 str. tėvai / mokykla privalo pranešti apie patyčias internete per draugiskasinternetas.lt. Gavusi pranešimą, RRT vertina turinį, gali kreiptis į socialinių tinklų administraciją dėl įrašo pašalinimo, pranešti policijai ar Vaiko teisių apsaugos tarnybai, nurodyti blokuoti turinį Lietuvoje.
Kokia atsakomybė dėl patirtos žalos
Priklausomai nuo to, kas kaltininkas – atsakomybė gali būti taikoma įvairi – administracinė, baudžiamoji, civilinė (pareiškiant turtinės / neturtinės žalos ieškinį).
Pažvelgus į teismų praktiką, akivaizdu kad atsakomybė taikoma.
LAT 2016 m. nutartis, civ. byla Nr. 3K-3-320-969/2016 – teismas priteisė neturtinę žalą iš mokyklos, nes ji nesiėmė veiksmų užtikrinti saugios aplinkos, kai mokinys patyrė patyčias.
- Vilniaus apygardos teismas 2020 m. byla dėl elektroninių patyčių – mokiniai platino pažeminantį vaizdo įrašą apie bendraklasį. Teismas konstatavo, kad mokykla turėjo pareigą nedelsiant informuoti tėvus ir policiją. Nukentėjusiam priteista neturtinė žala.
- Kauno apygardos teismas 2022 m. – patyčios mokykloje (pravardžiavimai ir fizinis smurtas) sukėlė vaikui psichologinių problemų. Mokyklai priteista atlyginti 3000 Eur neturtinę žalą, nes ji neužtikrino prevencijos priemonių.
Patyčios – tai rimta problema, turinti tiek emocinių, tiek teisinių pasekmių. Tėvai turi aktyviai ginti vaiką: rinkti įrodymus, pranešti mokyklai, institucijoms, o prireikus kreiptis į teismą. Mokykla turi teisinę pareigą užtikrinti saugią aplinką, tirti patyčių atvejus ir suteikti pagalbą. Teismai Lietuvoje vis dažniau pripažįsta mokyklų atsakomybę ir priteisia žalą už neveikimą.
