Laukiame ir Jūsų gimdymo istorijų! Rašykite jas, linksmas ir liūdnesnes, įkvepiančias, el. paštu tavovaikas@delfi.lt. Mėnesio gale įdomiausio pasakojimo autorę apdovanojame grožio dovanėle. Na, o dabar suteikiame žodį mums parašiusiai Jurgitai.
Svajonės apie vaiką – anksti
Esu jauna pirmojo vaikelio mama, kuriam prasidėjo aštuntas mėnuo, bet vis dar mintimis nušuoliuoju į tuos prisiminimus, kai buvau nėščia, ir kaip viskas galėjo pasikeisti.
Vaiko norėjau labai seniai, jau būdama vos dvidešimt kelerių metų svajojau apie vaikus, baltu pavydu pavydėjau visoms draugėms, tapusiomis mamomis.
TAIP PAT SKAITYKITE:
Originali SMS žinutė iš gimdymo namų
Kiek į medikų kišenes deda gimdančios lietuvės
Susituokėme su vyru po ilgos 6 metų draugystės. Iškart po vestuvių pradėjome kalbėtis, kada galėtume pradėti savo pirmąjį vaikelį. Aš norėjau tuoj pat, bet dar negalėjome, nes vyrui po metų turėjo būti baigiamojo darbo gynimas. Jo studijos itin sunkios, reikalaujančios daug bemiegių naktų ir nervų. O kadangi tos studijos su pertraukomis jau tęsėsi 10 metų, reikėjo susikaupti ir galų gale pabaigti mokslus.
Gimdymo terminas – per diplominio gynimą!
Todėl planavome vaikutį taip, kad jis gimtų po diplominio darbo gynimo. Bet mes planuojame, o Dievas juokiasi. Taip išėjo, kad pastojau iš pirmo karto ir paskaičiavus gimdymo dieną, išaiškėjo, kad gimdymas turėtų būti kaip tik per diplominio gynimą!
Neišsigandome, aš apsišarvavau kantrybe ir visą nėštumą stengiausi netrukdyti mūsų tėčiui darbuotis ties diplominiu.
Nėštumas tai leido, nes nežinojau nei pykinimo, nei vėmimo “skonio”. Jaučiausi tikrai gerai, todėl savo gera nuotaika dalindavausi su vyru. Buvau rami ir tikėjau, kad viskas bus kaip sviestu patepta.
Laikas bėgo greitai, pilvukas mikliai užaugo ir iki gimdymo bei tėčio baigiamojo darbo gynimo likdavo vis mažiau ir mažiau laiko. Deja, tekdavo vienai eiti pasivaikščioti, vienai užmigti ir vienai rūpintis vaikučio pirkiniais, nes vyras nuolat dirbo ir dirbo ties mokslais bei darbais. Reikėjo išnaudoti kiekvieną dieną maksimaliai, kad tas diplomas galų gale būtų jo rankose. Ir dėl vaikučio, ir dėl šventos ramybės.
Prognozė – vaikas gims mažas
Likus keliems mėnesiams iki gimdymo datos, ginekologė po echoskopijos padarė išvadą, kad vaikutis gims mažutis, geriausiu atveju 3 ar 3,2 kg, kadangi esu pati vos 1,52 m ūgio, o ir tėvelis nėra milžinas. Tad buvau nusiteikusi gimdyti tik pati. Visose knygose, straipsniuose praleisdavau temas apie cezario pjūvio operaciją ir atsigavimą po jos. Buvau tikra – man to nereikės, nes pagimdysiu pati. Juk visos pagimdo. Mėgstu sportuoti, buvau tikra, kad turiu jėgų ir tai įvyks natūraliai.
Deja, paskutinėmis savaitėmis teko gyventi net pas savo tėvelius, kad vyras ramiai, niekieno netrukdomas galėtų namuose dirbti ir klijuoti per visas grindis nutiestus maketus. O aš pradėjau neramiai miegoti, nes labiau bijojau, kad vaikutis gims anksčiau nei planuota ir tėtis neapsigynęs diplominio darbo vėl kartos kursą.
Mąsčiau, kaip pasielgus, jeigu pradėčiau gimdyti anksčiau. Buvau sugalvojusi, kad nesakysiu vyrui kai važiuosiu į gimdyklą. Tačiau ir abejojau tuo – juk man taip reikalinga vyro parama ir būvimas šalia! Tad skaičiavau dienas iki diplominio gynimo, o ne iki gimdymo.
Gimdymas prasideda
Diplominio gynimo rytą dar su didžiausiu pilvu vyrui padėjau klijuoti maketus – dabar pagalvoju, kaip aš ant jų neišdribau ir nesugadinau, nes buvau jau visa didelė nevėkšla. Aš buvau rami, kad vyras viską sėkmingai pasidarys. Buvau teisi – mano vyras apsigynė diplominį darbą, aš tą dieną nepagimdžiau.
Nusiraminau, kad dabar galėsime vaikučio gimimo laukti kartu. Labai norėjau,kad vaikas gimtų laiku, kaip nustatyta. Labai nenorėjau jokių skatinamųjų, tad paklausiusi draugės patarimo, dieną išploviau grindis (klūpėdama keturiomis), o naktį man nubėgo vandenys.
3 ryto nuvažiavome į gimdymo namus. Sąrėmiai dar nebuvo prasidėję. Ligoninėje ryte pasikeitus pamainai, po apžiūros daktarė pasakė “be šansų”. Mes likome nesupratę, apie ką čia, ir man buvo pasakyta, kad aš pati nepagimdysiu, nes vaikas yra labai didelis. Mums buvo didelis šokas, nes tikėjomės mažyčio vaikučio. Daktarė į tai atsakė: “Gal tau veidrodį atnešti ir nori pasižiūrėti į save?”.
Paskutiniu metu kūnas gerokai tino, šlapime buvo rastas nemažas kiekis baltymo, dėl to irgi neleidžiama pačiai gimdyti. Daktarai sakė, kad galiu bandyti gimdyti pati, bet visą dieną prasikankinus, vis tiek tektų operuoti.
Gimsta beveik 4 kilogramų sūnus
Tad nepajutusi didžiųjų sąrėmių, šoko būsenoje, buvau palydėta į operacinę. Viskas įvyko taip greitai! Operacija pavyko sklandžiai ir labai greitai ant mano krūtinės gulėjo mūsų “mažas” berniukas, kuris svėrė 3820 ir 53 cm. Sveikas, įvertintas 10 balų vyrukas gulėjo man ant krūtinės ir ramiai bandė atmerkti akytes. Verkiau, drebėjau, nesuvokiau, kas įvyko
Taip – laiku, bet labai netikėtu būdu gimė mūsų vaikutis. Jo tėtis apsigynė diplominį darbą birželio 12, o sūnelis gimė birželio 16.
Jurgita
Gimdymo istorijų konkursas tęsiasi. Laukiame jūsų gimdymo istorijų el.p. tavovaikas@delfi.lt. Įdomiausias publikuosime www.tavovaikas.lt, o vienai skirsime grožio dovanėlę.
Dėmesio!
Kviečiame atsakyti į žemiau esančius klausimus ir mėnesio gale išrinksime vieną laimėtoją (su juo susisieksime asmeniškai), kuriam padovanosime 100 Lt vertės apatinių rūbų parduotuvės čekį.
