Pasak gydytojų anesteziologų, kiekvienos gimdyvės atvejis kitoks, neįmanoma išrašyti vieno recepto visoms: „nuskausminti“ arba „nenuskausminti“. Svarbiausia, kad moteris apsispręstų pati, o ne klausytų patarimų.
Gimdyti moteris turi atvažiuoti jau apsisprendusi: nori, kad jai būtų atlikta epidurinė nejautra ar ne.
Nebūtinai. Kol nepradėjo gimdyti, dažna moteris nežino, ar jai skaudės, kokio stiprumo bus skausmas. Gydytojai visada pasiūlo luktelėti ir, prasidėjus skausmui, nuspręsti, labai skauda ar gali kentėti. Būna moterų, kurios laukia laukia skausmo, taip ir pagimdo belaukdamos. Kaip apsispręsti? – Moteris pati save geriausiai pažįsta, todėl gali įvertinti, kaip elgiasi esant stresinei situacijai: išlieka „blaivaus proto“ ar supanikuoja taip, kad nebesiorientuoja erdvėje? Dauguma yra buvusios pas odontologą, todėl gali atsakyti sau į klausimą: „Kaip jaučiuosi odontologo kėdėje? Ar galiu kentėti, kai gręžia dantį?“ Jei abejojate, pasitarkite su vyru ar mama, kurie taip pat jus neblogai pažįsta, yra matę įvairiomis aplinkybėmis. Jei ir tai nepadės apsispręsti, sulaukite pirmųjų gimdymo skausmų. Štai tada ir „ateis“ atsakymas, kęsti ar ne.
Skausmas gali būti toks stiprus skausmas, kad moteris nesugebės išstumti kūdikio.
Be nuskausminamųjų moteris gali pati pagimdyti. Tačiau yra tokių, kurių ypač jautri nervų sistema, kai bet koks skausmas joms sukelia paniką arba, kaip pačios sako, „iš skausmo važiuoja stogas.“ Ar stiprus skausmas, priklauso ne tik nuo fiziologinių priežasčių, bet ir nuo moters psichikos. Pavyzdžiui, baimė skausmą patrigubina. Todėl labai gerai, kai moteris yra lankiusi paskaitas apie nėštumą, gimdymą. Ji žino, kas yra sąrėmis, kodėl skauda ir kiek tai truks. Žinojimas „prideda“ kantrybės.
Atsidarius gimdos kakleliui, nuskausminti per vėlu.
Jei gimdos kaklelis visiškai atsidaręs ir moteriai reikia pradėti stangintis, epidurinę nejautrą atlikti išties per vėlu, nes tai sudėtinga, ilga ir kruopšti procedūra. Moteris turi pasirašyti sutikimą, jai pastatoma lašinė, sulašinama skysčių, paskui bent pusvalandį turi pasėdėti ramiai – duriama adata į stuburo smegenų kamieną. Prasidėjus skausmams ir stangoms tai neįmanoma.
Moteris gali pasirinkti, kokio stiprumo skausmą nori jausti.
Taip, pasitarusi su gydytojais moteris gali pasirinkti, ką ir kokio stiprumo ji norėtų jausti. Reguliuojant nuskausminamųjų vaistų dozę, galima nuslopinti tik aštrų skausmą, o visus kitus pojūčius – sąrėmius, norą tuštinis, kai kūdikis spaudžia storąją žarną ir pan., palikti. Yra tokių, kurios pageidauja visiškai nieko nejausti. Tai įmanoma. Anesteziologai tokiu atveju tariasi su ginekologe. Tačiau jei vaikelis didelis, jo padėtis gimdoje netaisyklinga ir matyti, kad moteriai reikės daugiau pastangų jį išstumti, vengiama nuskausminti tiek, kad nieko nejaustų, nes gali užtrukti vaikelio išvarymas, kas dažnai gresia komplikacijomis, pavyzdžiui, vaisiaus hipoksija (deguonies badas). Medicinos vadovėliuose ir kitoje literatūroje rašoma, kad taikant nejautrą vaisius ilgiau stumiamas. Tačiau tik tuo atveju, jei vaistų suleista per daug.
Yra atvejų, kai epidurinės nejautros taikyti negalima.
Taip. Pavyzdžiui, jei moters oda išberta, nes yra užkrato pavojus; jei dūrio vietoje, t. y. tarp antro–trečio, pirmo–antro, trečio–ketvirto juosmens slankstelių, moteris turi tatuiruotę. Jei gimdyvė yra turėjusi stuburo operaciją ir yra įdėtos metalinės jungtys, jei didelės kaulų deformacijos ir pan., tuomet taikomai kiti nuskausminimo būdai arba siūloma gimdyti natūraliai. Epidurinė nejautra neatliekama sergančiosioms tam tikromis kraujo ligomis, pavyzdžiui, kai blogai kreša kraujas. Tokiais atvejais gimdyvės dažniausiai operuojamos.
Nuskausminamieji vaistai ne visada suveikia.
Būna ir taip. Ištirta, kad dėl tam tikrų anatominių stuburo ypatybių epidurinė nejautra neveikia. Pavyzdžiui, jei yra pertvara stuburo kanale, į kurį kišamas kateteris. Tokiu atveju visada pasisuka į kurią nors vieną pusę ir tik ta pusė ir bus nuskausminta.
Po epidurinės nejautros visada „plėšia“ galvą.
Jei atliekant epidurinį nuskausminimą nebuvo pradurtas kietasis dangalas, galvos neskauda. Jei ją vis dėlto skauda, reikia ieškoti kitos priežasties: gal priežastis – nemiga, aukštas ar žemas kraujo spaudimas ir t. t.
Po epidurinės nejautros skauda nugarą.
Pirmą parą dažnai skauda nugarą. Šis skausmas turi aiškią priežastį, juk tai chirurginis įsikišimas, dūris stora adata.
Beje, moterys, kurios kūdikį išstūmė pačios, nugaros skausmais skundžiasi dažniau, nei tos, kurioms prireikė pagalbos, pavyzdžiui, vaikutis buvo ištrauktas naudojant vakuumą arba gimdymą užbaigus operacija. Stumiant vaikelį įsitempia visi raiščiai, raumenys, stuburui tenka milžiniškas krūvis.
Nuskausminamuosiuose vaistuose yra opioidų, t. y. narkotinių medžiagų.
Taip, į nuskausminamųjų vaistų tirpalą truputį įlašinama fentanilio, kuris pagerina nejautros kokybę, sustiprina poveikį ir ilgina nejautros laiką. Jei gimdyvė nusiteikusi prieš sintetinius opioidus, gaminant nuskausminamųjų vaistų tirpalą galima jų nenaudoti.
Nuskausminamieji vaistai turi šalutinį poveikį, o vaistų gauna ir kūdikis.
Vaistas, kuris neturi šalutinio poveikio, neturi jokio poveikio. Net ir „nekalčiausio“, pavyzdžiui, paracetamolio, informaciniame lapelyje skiltis „Šalutinis poveikis“ gana ilga. Labai svarbu gimdyvei suleisti tinkamą dozę vaistų į tinkamą vietą. Naudojant tinkamą dozę vaistų per placentą jie vaisių pasiekia, tačiau poveikio neturi. Be abejo, perdozavus daugiau vaistų gauna ir vaisius. Šalutinis nuskausminamųjų vaistų poveikis ir mamai, ir vaikui laikinas. Kiekvienas vaistas turi per tam tikrą laiką suskyla ir pasišalina.
Epidurinį nuskausminimą gali rekomenduoti gydytojas, jo sprendimą lemia objektyvios priežastys. Kokios dažniausios?
-Jei vandenys nubėgo, o gimdymo veiklos nėra. Tai rodo, kad gimdymas bus ilgas ir tikrai skausmingas. Skausmo iškankinta moteris pervargsta, netenka daug jėgų, jai sunku išstumti kūdikį – tai nėra gerai nei mamai, nei vaikeliui.
-Jei kūdikis didelis. Tai rodo, kad gimdymo takais jis slinks juos „plėšdamas“, o tai sukelia didelį skausmą.
-Nejautrą gydytojas rekomenduoja ir į pasaulį pasibeldus neišnešiotukui. Kai mamai mažiau skauda, geriau atsipalaiduoja gimdymo takai, švelniau spaudžia kūdikėlį ir jam lengviau gimti.
-Gimdyvė, serganti širdies ligomis, dažniausiai yra operuojama. Tačiau yra tokių širdies ligų, kai gali ir pati pagimdyti. Tokiu atveju nuskausminimas taip pat rekomenduojamas, nes „palengvina“ organizmo patiriamą įtampą. Kai labai skauda, į kraują išmetama daugiau streso hormono arenalino, dažnėja širdies plakimų dažnis per minutę, o toks krūvis yra „botagas“ širdžiai. Nejautra „botago“ kirčius sušvelnina.
-Epidurinė nejautra rekomenduojama ir esant daugiavaisiam nėštumui, ypač jei vienas vaikelis pasiruošęs gimti taisyklingai, t. y. galvyte, o kitas, pavyzdžiui, įsitaiso skersai. Tokiu atveju gydytojui tenka kišti ranką į gimdą ir apsukti vaikelį. Tai labai skausminga.
