Vincento gimimą galima pavadinti stebuklu. Ir tai bus visiškai teisėtas apibūdinimas tam, kas šiomis dienomis nutiko Švedijoje.
Parsisiųskite programėles telefonams štai čia: „iPhone“, Moteriai reikia pailsėti nuo vaikų auginimo – tik kaip?
Nustebsite sužinoję, kas kaltas, jei nesiseka matematika
Praėjus daugiau nei dešimčiai metų, švedė išgirdo apie akušerijos ir ginekologijos profesoriaus daktaro Matso Brannstromo iš Geteborgo universiteto atliekamus mokslinius tyrimus – gimdos persodinamos moterims, kurios jų neturėjo. Tad ji nieko nelaukė ir iškart užsiregistravo.
Donore tapti pasiryžo jos mama, tačiau jos gimda netiko. Teko ieškoti naujos donorės ir ja tapo 61 metų šeimos draugė, susilaukusi ir išauginusi du sūnus.
Daktaras M. Brannstromas neslepia, kad žinojimas, kad jo mokslinis tyrimas baigėsi Vincento gimimu, suteikia „fantastišką jausmą”.
Šis atvejis gali tapti nauja, nors vis dar eksperimentine, alternatyva tūkstančiams moterų, kurios negali susilaukti kūdikių dėl to, kad gimė be gimdų arba jų neteko dėl onkologinės ligos. Iki tol kai kurie specialistai abejojo, ar persodinta gimda sugebėtų išmaitinti embrioną. Kiti gi kėlė klausimą, ar toks ekstremalus žingsnis – brangus ir kupinas medicininės rizikos – būtų reali galimybė daugeliui moterų.
Vykdydamas mokslinį tyrimą, M. Brannstromas kartu su kolegomis per pastaruosius dvejus metus gimdas persodino devynioms moterims, tačiau dėl komplikacijų du organus teko po kurio laiko pašalinti. Šių metų pradžioje M. Brannstromas likusioms septynioms moterims įsodino embrionus. Mokslininko teigimu, dar dvi tyrimo dalyvės taip pat laukiasi, jų nėštumas viršija 25 savaites.
Prieš šiuos atvejus jau du kartus buvo mėginta persodinti gimdą – Saudo Arabijoje ir Turkijoje – tačiau nei vienai iš moterų nepavyko išnešioti kūdikio. Panašias operacijas išmėginti ketina ir Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Japonijos ir Turkijos medikai, tačiau jie pasinaudos mirusių moterų, o ne gyvų donorių, gimdomis.
Minėta švedė gimė be gimdos, tačiau su sveikomis kiaušidėmis – toks sindromas diagnozuojamas vienai iš puspenkto tūkstančio merginų. Jos donorė po dviejų vaikų gimimo jau buvo praėjusi menopauzę.
M. Brannstromas neslepia nuostabos, kad pavyko išnešioti kūdikį tokioje senoje gimdoje ir tai rodo, kad svarbiausias veiksnys šiuo atveju – gimda buvo sveika.
Kad organizmas neatmestų donorės gimdos, švedei teko vartoti trejus medikamentus. Praėjus maždaug šešioms savaitėms po gimdos persodinimo jai prasidėjo mėnesinės – tai buvo požymis, kad gimda sveika.
Praėjus metams gydytojai buvo tvirtai įsitikinę, kad gimda funkcionuoja puikiai, todėl pasinaudoję moters kiaušinėliu ir jos sutuoktinio sperma laboratorijoje sukūrė vieną embrioną ir jį perkėlė į moters gimdą.
Iki 31 nėštumo savaitės kūdikis augo normaliai, tačiau tada būsimai motinai stipriai pakilo kraujo spaudimas, buvo diagnozuota vadinamoji preeklampsija. Atlikus vaisiaus širdies tyrimus, medikai nusprendė atlikti Cezario pjūvį. Taip pasaulį išvydo 1,8 kilogramo (tokiu nėštumo metu tai yra normalus vaisiaus svoris) Vincentas.
PAPILDYTA:
Agentūra AP išplatino mažojo Vincento nutoraukų. Pirmasis po gimdos transplantacijos gimęs mažylis atrodo štai taip:
Dėmesio!
Kviečiame atsakyti į žemiau esančius klausimus ir spalio mėnesio gale išrinksime vieną laimėtoją (su juo susisieksime asmeniškai), kuriam padovanosime 3 mėnesių žurnalo “TAVO VAIKAS” prenumeratą.