Žurnalistė Rūta Rukaitė ir fotografas Dainius Labutis švenčių išvakarėse apsilankė Krivickų šeimoje, kuri laukiasi penktojo vaikelio.
Kristupas (39 m.) ir Jurgita (36 m.) Krivickai augina tris dukteris: Atėnę (14 m.), Eladą (11 m.), Faustą (8 m.) ir sūnų Augustą (2 m.) bei laukiasi penktojo vaikelio.
Su šeima kalbamės apie šeimos prasmę ir esmę, apie tai, kas normalu, o kas – ne, apie tikrą laimę ir artėjančias Kalėdas.
Kristupas. Daugiavaikis tėvas esu jau kokius septynerius metus, nes Lietuvoje daugiavaikė šeima – ta, kuri augina tris vaikus. Nieko nauja šiuo požiūriu pas mus neįvyko, ne kometa nukrito. Kai manęs klausia: „Kaip čia taip? Penkto vaiko laukiate?“, atsakau, kad jis neatsirado iš niekur, mes galų gale ne trynukų ar ketvertuko laukiame. Mes tuo keliu einame labai nuosekliai – vaikai pas mus gimsta kas trejus metus.
Visi vaikai planuoti?
Kristupas. Be jokios abejonės, viskas gražiai, natūraliai, planuotai. Klausiate, ar nė vieno „netyčiuko“? Tikrai ne! Šiais laikais normalūs žmonės planuoja, šiek tiek ruošiasi, nes turi pagalvoti apie daug ką. Ne tik apie tai, kad šeimoje atsiras dar vienas vaikelis, bet ir apie tai, kaip jausis kiti vaikai, kaip bus su darželiu ir mokykla, logistika ir t. t.
Jurgita. Net gydytojai pasako: „Jei dar planuosite, pasirodykite pas mus po dvejų metų.“ Planuoti reikia, nes ir moters organizmas turi atsigauti, sustiprėti. Be to, turi skirti dėmesio ir kitiems vaikams.
Kristupas. Mažiukas vaikas šeimoje gauna visą dėmesį ne vien todėl, kad jis toks mažas ir fainas, o todėl, kad jam tas dėmesys yra gyvybiškai svarbus. Su mama mažas vaikelis iš viso yra susietas nematomais, bet neatskiriamais saitais. Reikia stengtis visiems duoti tiek dėmesio, kiek reikia. Mums pavyksta – nė vienas vaikas nenuskriaustas.
Jurgita, papasakokite, kaip jūsų mergaitės sutiko vis jaunesnės sesers gimimą.
Jurgita. Sunkiausia buvo Atėnei, vyriausiajai, ji dar neturėjo trejų metukų, toks amžius, kai dar sunkoka paaiškinti, kaip viskas turi būti, o sesė Elada atkeliavo į namus su didžiausiu riksmu, nes ją kankino pilvo diegliukai. Pirmuosius tris mėnesius mažylės kas vakariniai „dainavimai“ įtampos pridėjo. Tačiau tas laikas praėjo ir sesė pradėjo patikti.
Kristupas. Atėnė iš viso nemėgo jokio triukšmo, bet koks didesnis garsas, kad ir televizoriaus, ji iš karto užsidengdavo ausis, o čia sesė rėkia. Manau, kad mažoji sesė jai atrodė lyg koks rėkiantis nesusipratimas.
Jurgita. Pirmam vaikui sunkiausia, ji buvo viena, tokia princesė ir staiga atsiranda dar kažkas kitas, su kuriuo reikia dalytis dėmesiu. Kai gimė trečioji sesė, vyriausioji reagavo visiškai ramiai, gal tik antroji – Elada šiek tiek nerimavo, bet kai pamatė, kad sesutė Fausta labai rami, nekilo jokių bėdų.
Kokie jūsų, Kristupai, prisiminimai iš dukrų auginimo laikotarpio?
Kristupas. Nežinau, kas man yra, bet praeities aš iš viso neatsimenu.
Jurgita. Truputį vis tiek atsimeni.
Kristupas. Aš neatsimenu jokių probleminių dalykų, gerus pamenu iš nuotraukų, toks jau esu. Man joks būsimas vaikas nekelia įtampos, nes nelaikau galvoje jokių negerų prisiminimų.
Visą interviu su šia žavia šeimyna skaitykite naujausiame (gruodžio mėnesio) „Tavo vaiko“ žurnale.
Kitos temos:
„Nėščioji – tarsi Kalėdų Senelis, kuris atneša visiems dovanų. Ji kūdikį nešioja viena, o tas vaikelis teikia džiaugsmo daugeliui, ne tik jai – ir tėveliui, ir seneliams, ir kitiems artimiesiems. Ji gali taip ir elgtis, tarkime, su vyru: „Būsi geras, gausi dovanų“, – sako gydytoja ginekologė akušerė Ingrida Kravčenkienė. Kaip su nėščia moterimi turėtume bendrauti, ar kreipti dėmesį į jos kaprizus? Patyrusios ginekologės patarimai – str. „Kai mes laukiamės“.
Jei ir jūs laukiatės ir norite papuošti žurnalo rubriką „9 mėnesiai“ , nuotrauką siųskite nuotraukos@tavovaikas.lt. Redakcija jums padovanos fotosesiją ir nuotraukas.
Į jūsų namus netrukus atkeliaus, o gal jau atkeliavo naujas gyvenimas, o jūs dar neapsisprendėte, nupirkti jam burnytės „kamštuką“ (čiulptuką) ar ne? Galbūt jums padės greičiau apsispręsti psichologės psichoterapeutės Linos Kalinauskienės patarimai? Skaitykite žurnalistės Eglės Racevičiūtės str. „Tik pateikus receptą!“
Ji panaši į senovinį skalbinių džiovinimo aparatą arba naminių makaronų gaminimo mašinėlę. Vaikas lenda tarp dviejų besisukančių volų, kurie suspaudžia jo kūną nuo galvos iki kojų pirštukų. Ir kartoja tai ir vėl. Apkabinimų mašiną turi Vilniaus vaikų ligoninės fizinės reabilitacijos skyrius. Kas tai? Kam jos reikia? Kodėl labai naudingas vaikui baseinų kamuoliukas? Atsakymas – str. „Apkabinimų mašina“.
Kalėdos mums asocijuojasi su šurmuliu, blizgesiu, dovanomis, bėgimu, karnavalais, kaukėmis ir linksmybėmis. O galima jas sutikti kitaip ir susikurti tik savo tradicijų? Idėjų ieškokite str. „Kalėdų rytas“.
Gavę dovaną iškart suprantame, kam ji skirta: tik man ar man, bet galėtų būti ir bet kam kitam? Labiausiai džiaugiamės turbūt tada, kai jaučiame, kad dovanotojas kaip tik apie mane pagalvojo. Pabandykite sukurti asmeninę džiaugsmo dėžutę – sūnui, dukrai, vyrui, žmonai, mamai, tėčiui, geriausiai draugei. Skaitykite str. „Džiaugsmas dėžutėje“.
„Viršelinukė“ Ieva
Vilnietė 10 mėn. Ieva – santūri, rami, šypsenas dalijanti tik tėveliams, svetimiesiems – sunkiai. Jos zodiako ženklas – Ožiaragis, kaip sako mama Justina, dukrelė – tipinė šio ženklo atstovė. Labai užsispyrusi, labai anksti viską pradėjo daryti kaip tik iš savo užsispyrimo. Eina, parpuola, keliasi, vėl eina, nors ir verkdama. „Ieva – mūsų pirmagimė, tačiau ją auginti labai paprasta“, – džiaugiasi jos mama.
Fotografė Nendrė.
Viršelinukės drabužėliai – iš „Zani Zhu Kids“.
Fotografuota fotostudijoje „Matinė“, www.matine.lt
Gražaus švenčių laukimo su žurnalu „Tavo vaikas“!
